Vilniuje įvykęs projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ informacinis-mokymo renginys sukvietė visus aukštojo mokslo institucijų atstovus, kurie šiuo metu atnaujina studijų programas, naudojant struktūrinių fondų lėšas. Jis buvo skirtas ECTS kredito sampratos ir diegimo studijų programose aptarimui.
Pasak projekte dalyvaujančių ir seminarą vedusių ekspertų, šis renginys negalėjo pateikti ir nepateikė paruoštų atsakymų ar paprastų lentelių, kaip nuo šiol aukštosioms mokykloms konstruoti ar koreguoti savo programas. Taip yra todėl, kad ECTS kreditas, paremtas europine Tuning filosofija, suteikia daug akademinės laisvės, skatina kūrėjus pačius mąstyti ir rinktis, tačiau tik atsižvelgiant į bendruosius studijų programos rengimo principus. Gali skirtis programų profiliai, struktūra (dalykinė ar modulinė), ugdomos kompetencijos ir programose įvardinti studijų rezultatai kaip ugdomų kompetencijų lygmenys, kontaktinio ar savarankiško darbo santykis, studijose naudojami mokymo ir vertinimo metodai. Vis dėlto patys principai yra bendri ir turėtų būti susieti su Bolonijos procesu, kuriam būdinga į studentą orientuota sistema, skaidrumas, mobilumas, kartu saugant nacionalinę aukštojo mokslo sistemos autonomiją.
Dar kartą pabrėžta, jog svarbus žingsnis, įgyvendinant Bolonijos tikslus ir kuriant bendrą aukštojo mokslo erdvę – tai studijų programų pertvarka iš turiniu grindžiamų į programas, grindžiamas kompetencijomis ir siekiamais studijų rezultatais. Todėl ECTS diegime didžiausias dėmesys skiriamas kreditui kaip studento darbo laiko ir siekiamų rezultatų dermės matui. Šiame etape veikia savotiška „atvirkštinė“ logika – iki tol studijų proceso centre buvo dėstytojas, dominavo pateikiamieji metodai ir pasyvus studentas. Dabar programos kūrimas turėtų tapti komandiniu darbu, grindžiamu konsultacijomis, diskusijomis ir bendradarbiavimu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad visada turi būti palikta laiko savarankiškam darbui ir mąstymo procesui, be kurio nėra studijų.
Seminaro metu daugiau kaip šimtui susirinkusių projektus atnaujinančių Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų linkėta nebijoti įsijungti į ECTS diegimo Lietuvoje procesus, patikėti jais ir matyti juose prasmę. Tai netgi buvo prilyginta savotiškam judėjimui ir sąjūdžiui, kuris lemtų kultūros kaitą. O jame jau dalyvaujantys ekspertai pabrėžė, kad virsmas kultūroje neįvyksta per metus ar du. Todėl ir sėkmė bei geri rezultatai priklauso nuo ilgalaikių procesų efektyvumo ir kiekvienos aukštosios mokyklos įsipareigojimo įgyvendinti ECTS kredito nuostatas kokybiškai.
