Tik pabandykite įsivaizduoti, koks būtų mūsų gyvenimas be daugelio šiais laikais jau įprastų dalykų: mobiliojo telefono, kompiuterio, televizoriaus ar elektros lemputės. Pastaroji padarė tikrą perversmą žmonijos gyvenime, todėl iš pradžių galvojau rašyti būtent apie šį atradimą. Tačiau vėliau nutariau, jog apie Tomo Edisono (Thomas Edison) išradimo svarbą diskutuota tūkstančius kartų, todėl kam kartotis... Juk negalima nuvertinti ir kitų išradimų, pavyzdžiui, kompiuterio kurie daro žmogaus gyvenimą kur kas lengvesnį.
Keista, bet žmonės, kurie nuolatos naudojasi šiuo išradimu labai nedaug žino kompiuterio atsiradimo istoriją. Tiesą sakant, iki šiol aš taip pat nesusigundžiau pasidomėti, kaip buvo sukurtas įrenginys, kuris iš tikrųjų svarbus tiek mokinio, tiek suaugusio žmogaus gyvenime.
Nors kompiuteriu atliekama begalė įvairių darbų, tačiau pirmoji ir svarbiausia jo paskirtis – skaičiuoti. Kompiuteris atlieka skaičiavimus net vykdydamas operacijas, kurios iš pirmo žvilgsnio visiškai su tuo nesusijusios. Net ir pats terminas kompiuteris kilęs iš žodžio „skaičiuoti“.
Pagal internetinius šaltinius, kuriais būtų neįmanoma pasinaudoti, jei niekada nebūtų išrastas kompiuteris, dabartinė šio prietaiso versija buvo kuriama ir tobulinama ištisus šimtmečius. Pirmaisiais kompiuteriais galima pavadinti įrenginius, kuriais antikos laikais skaičiuodavo mokslininkai bei matematikai. Vienas iš tokių įtaisų buvo karoliukai, vadinti kalkutėmis, suverti ant specialaus rėmo, iš čia ir kilo žodis „kalkuliatorius“. Kiek vėliau buvo sukurti abakai – lentos, suskirstytos juostomis, ant kurių dėliojami akmenukai, kurie, kaip rašoma, buvo naudojami gana ilgą laiką.
Su laiku įrenginiai vis tobulėjo, ir pagaliau XVII a. prancūzų mokslininkas B. Paskalis (Blaise Pascal) išrado mechaninę skaičiavimo mašiną, kuri galėjo atimti ir sudėti. Tačiau net ir išradus šiuolaikinį ypač „protingą“ kompiuterį Paskalio nuopelnai nebuvo pamiršti – dabar jo vardu vadinama viena programavimo kalbų. Praėjus keliems šimtmečiais, pasirodė pirmieji elektroniniai kompiuteriai, o įrenginiai, panašūs į dabartinius, sukurti tik apie 1990 metus. Plačiau pasidomėjus, taps akivaizdu, kad dabartinis mūsų pagalbininkas nuėjo ilgą kelią iki buvimo tuo, kuo dabar yra.
Galbūt kai kurie nesutiks su manim, tačiau dabar pasaulis be kompiuterių tiesiog neįsivaizduojamas. Jie padeda mums nudirbti labai svarbius, dažnai net nemėgstamus darbus daug lengviau ir greičiau, negu jie būtų įveikiami vien asmeninėmis pastangomis. Jei vien šio fakto per mažai, kad jus įtikinčiau, jog kompiuteriai – atradimas, pakeitęs visuomenės gyvenimą, pabandykite paprasčiausiai įsivaizduoti mėnesį be kompiuterio. Prisiminkite, kaip ranka tekdavo rašyti ir perrašinėti tekstus, kokios ribotos buvo žmonių bendravimo galimybės (juk dabar galime bendrauti su žmonėmis iš kito pasaulio galo), kiek daug laiko užimdavo tiek reikalingos informacijos paieška, tiek jos sklaida ir dar begalę dalykų, kuriuos kompiuteris pavertė labiau malonumu, nei darbu.
Nors teoriškai kompiuterio svarbumo ir negalima palyginti su elektros lempute, tačiau šiuolaikiniais laikais kompiuterio atradimas beveik prilygsta tam, nes didžioji dabartinės visuomenės dalis sunkiai įsivaizduotų savo gyvenimą be šio technikos stebuklo, kaip ir be šviesos. Taigi, galiu drąsiai teigti, jog kompiuteris – atradimas, pakeitęs dabartį.
Dovilė Gražulytė
Alytaus šv. Benedikto gimnazija, IV cg klasė
