Negaliu įsivaizduoti savo kasdienybės be mp3 grotuvo. Jis visur su manimi – einant į mokyklą, tvarkant namus, važiuojant autobusu. Muzikos klausausi net eidama miegoti. Aš nesu vienintelė tokia, be muzikos negalinti ištverti nė dienos, – užtenka apsidairyti aplink, visur pilna jaunuolių su ausinėmis ir muzikos garsais mintyse. Už šią galimybę turime dėkoti Édouard-Léon Scott de Martinville (1817 – 1879), kuris patentavo fonoautgrafą ir pradėjo įrašomų garsų erą.
Jau nuo senų laikų žmogus svajojo išsaugoti garsą ir vėliau jį atkurti. Ši svajonė pradėjo pildytis 1857m. kovo 25d., kai Édouard-Léon Scott de Martinville patentavo pirmą garso įrašymo aparatą fonoautgrafą. Deja, prietaisas įrašyto garso negalėjo atkurti. Aparate garsas buvo įrašomas ant stiklo arba popieriaus padengto suodžiais. Įdomu tai, kad tik 2008 metais mokslininkams pavyko atkurti fonoautgrafu įrašytą garsą. Po dvidešimties metų žymus ir labai talentingas išradėjas Tomas Edisonas (1847 – 1931) paskelbė išradęs prietaisą garsui įrašyti ir atkurti. Išradimas buvo pavadintas fonografu. Pirmą kartą įrenginys viešai pademonstruotas 1877 metais, po metų T. Edisonas jį patentavo. Fonografas tapo vienu reikšmingiausių išradėjo laimėjimų, atnešusių jam ilgalaikę šlovę ir tapo komercinės sėkmės šaltiniu. Prietaisas veikė tokiu principu : garsas būdavo įrašomas ant plieninio cilindro, apsukto aliuminio folija, kilnojantis prie popierinės membranos pritvirtinai adatai, paliekančiai folijoje žymes. Garsas buvo atkuriamas tokiu pat principu, bet aliuminio folijos cilindras nebuvo pritaikytas daugkartiniam naudojimui.
1878 metais verslininkas Gardiner G. Hubbard nupirko išradimą iš T. Edisono. Supratęs fonografo silpnąsias puses, vyras paprašė savo posūnio A. Bello patobulinti aparatą. Šis aliuminio folijos cilindrą pakeitė vaškiniu cilindru ir fonografas tapo daugkartinio naudojimo įrenginiu. Tada ir prasidėjo fonografo era, perpildytų konkurencingų kompanijų, išdavysčių, vergysčių, neteisėtų išradimų ir kitų niekšybių. Šio išradimo sėkmė tęsėsi iki 1887 metų, kada vokietis Emile Berliner (1851 – 1929) užpatentavo garso įrašymo ir jo atkūrimo prietaisą – gramofoną. Jis nuo fonografo skyrėsi tuo, kad garsas buvo įrašomas į plokšteles. Šis įrenginys sulaukė didesnės sėkmės negu ankstesnieji, nes iš vieno ruošinio daugiau plokštelių buvo prigaminama pigiau nei cilindrų.
Tik 1962 metais, tai yra po 75 metų, buvo sukurtos juostinės kasetės. Kompanijos Philips kūrėjai net neketino kurti masinės gamybos prekių, kasečių reikėjo jų diktofonams, bet juostinių kasečių sėkmę lėmė dydis, nedidelė pagaminimo kaina, ir tuo metu, puiki įrašyto garso kokybė. Palyginus po trumpo laiko tarpo (apie 20 metų) kasetes iš rinkos pradėjo stumti kompaktiniai diskai. Kompaktinius diskus – trumpiau CD sukūrė Sony ir Philips kompanijos, šie koncernai gamybą valdo ir iki dabar.
O 1999 metais atsirado mp3 formatas. Jis visiškai sutapatino kompiuterį su muzika, sudarė galimybes keistis muzikos įrašais internete, davė pagrindą gaminti mp3 grotuvus ir stipriai sukrėtė visą muzikos industriją. O 2001 metais populiarusis koncernas Apple išleido pirmąjį savo mp3 grotuvą – iPod. Taip ir prasidėjo era skaitmeninių technologijų, be kurių negalime įsivaizduoti šių dienų pasaulio.
Turbūt daugelis net neįsivaizduojame, kam iš tiesų turėtume dėkoti dėl galimybės klausytis muzikos ten, kur esi pats. Džiaukimės esama padėtimi ir atvirai žvelkime į ateities pasiūlymus, nes niekada nežinai, ką pasiūlys rytojus. O pabaigti noriu citata iš vienos dainos: „Kai kurie tiki Dievu, aš tikiu muzika. Kai kurie meldžiasi, aš įjungiu radiją“.
Karolina Bobinaitė, Alytaus Putinų gimnazijos 4f kl. mokinė
