Pastarosiomis dienomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pasirodęs pilietiška iniciatyva emigrantės iš Lietuvos parašytas straipsnis Kodėl emigrantai vis dar žaidžia "Teletoto" sulaukė didelio susidomėjimo. Savo oficialų komentarą suskubo išsakyti ir UAB "Olifėja", užimanti net 99 proc. Lietuvos loterijų rinkos, tuo tarpų likę du mažieji loterijų rinkos dalyviai savo viešos pozicijos neturi ar tiesiog negali turėti. Be abejonės, kažkiek diletantiška, tačiau pilietiška nuomonė už Lamanšo krantų, tuo pačiu Lietuvos loterijų rinkos monopolininko skubi kontrreakcija tiesia tolimesnę dirvą diskusijai apie loterijų rinką Lietuvoje.
Esu valstybės tarnautoja dirbusi Lietuvos Finansų ministerijoje ir ne kartą susidūrusi su Lietuvos loterijų rinkos problematika, LTOK ir žinoma UAB "Olifėja". Susipažinus su minėtu autorės straipsniu, džiugu, kad yra tautiečių net išeivijoje, kurie objektyviai ir giliau mato bei supranta tam tikrus Lietuvoje vykstančius reiškinius, kurie stipriai pinasi tarp privačių bei viešų interesų, tuo pačiu įvertinus UAB "Olifėja" atviro laiško turinį dar kartą nekyla abejonių, kad už šios bendrovės stovintys žmonės vadovaujasi ne visuomenei naudingais interesais, o išimtinai privačiam verslui naudingais sprendimais.
Loterijų monopolininko atstovai teigia, kad pagrindinis UAB „Olifėja“ akcininkas yra ne privatūs akcininkai, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Be abejonės, formalus šios bendrovės šeimininkas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, tačiau komentaro autoriai pamiršo paminėti, kad šalia „Olifėjos“ yra papildoma „tyli“ bendrovė „Lotelita“, kuri užtikrina visą techninę bazę bei pagrindines priemones „Olifėjos“ veiklai bei per savo vykdomas papildomas veiklas pritraukia „Olifėjai“ vartotojus, tuo pačiu faktiškai nustato loterijų monopolininkės šimtaprocentines veiklos sąlygas. LTOK bei „Olifėjos“ oficialūs asmenys turi apylyges šios bendrovės akcijų dalis (apie 50 proc).
Lietuvos vyriausybė padarė didelę klaidą nepaskelbdama viešo konkurso ir neišrinkdama tos bendrovės, kuri pasiūlytų valstybei geriausias sąlygas, efektyviausiai vykdytų nacionalinės loterijos neribotu tiražu operatoriaus veiklą.
Nesunku suprasti, kodėl „Olifėja“ straipsnio komentare savo socialinės atsakomybės veiklą grindžia pasitelkdama tik 1992 metų ką tik atsikūrusios LTOK to laikotarpio niūrios nūdienos pavyzdžiu. Natūralu, kad buvo pasitelktas faktas vykęs prieš daugiau nei dvidešimt metų, nes nuo to laiko šios bendrovės veiklos specifika, tuo pačiu iki dabar veikiantis loterijų modelis Lietuvoje yra visiškai neefektyvūs bei svarbiausia – nenaudingas viešam valstybės ekonominiam bei socialiniam gyvenimui. Lietuvos vyriausybė padarė didelę klaidą nepaskelbdama viešo konkurso ir neišrinkdama tos bendrovės, kuri pasiūlytų valstybei geriausias sąlygas, efektyviausiai vykdytų nacionalinės loterijos neribotu tiražu operatoriaus veiklą. Šalia to norėtųsi dar kartą pabrėžti ir socialinį loterijų rinkos pūlinį – dabartinis loterijų įstatymas leidžia žaisti jautriausiai visuomenės grupei – nepilnamečiams.
„Olifėjos“ atstovai savo komentare klaidina visuomenę teigdami, kad Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus perka net 98 proc. šalies gyventojų, o Lietuvoje – tik 70 proc.
Viešose ataskaitose aiškiai pabrėžta, kad Didžiojoje Britanijoje loterijų bilietus perka apie 59 proc. šalies gyventojų, tuo pačiu nėra jokių žinių bei oficialių tyrimų apie procentinę pirkimų dalį Lietuvoje. Šis tyrimas iki šiol nebuvo atliktas.
Didelį nerimą kelią ir nuolat augančios bei "hegemoninį" stilių naudojančios "Olifėjos" reklamos apimtys. Šį reiškinį galima suprasti, nes augant loterijų bilietų kainai ir siekis juos parduoti kuo didesniais tiražais verčia ekspansyviai didinti reklaminį triukšmą neribotomis dozėmis ir toliau tikinti, kad 2 litai yra pats geriausias antidepresantas.
Lygiagrečiai bei nuolatos pasirodo ir informacija, kuri neigiamai veikia kitų lošimų sektorių vartotojus, ypač tų sektorių, kurie, loterijų supratimu, yra "arčiausiai" jų verslo. Geras ir šviežiausias pavyzdys galėtų būti praėjusią savaitę pateiktas 2014 metų I ketvirčio rezultatų interpretavimas žiniasklaidoje: "kaip visada loterijose žmonės tik laimėjo, o kituose sektoriuose – pralaimėjo", tačiau vieši duomenys rodo, kad 2014 metų I ketvirtį loterijos laimėjimų išmokėjo 27 mln. litų, kai tuo tarpų kiti azartinių lošimų rinkos dalyviai – net 373 mln. litų.
Vieši duomenys rodo, kad 2014 metų I ketvirtį loterijos laimėjimų išmokėjo 27 mln. litų, kai tuo tarpų kiti azartinių lošimų rinkos dalyviai – net 373 mln. litų.
"Olifėjos" atstovai ironizuoja straipsnio autorę, kodėl ji tapatina azartinius lošimus ir loterijas, tačiau Europos komisijos dokumentuose lengvai aptinkami lošimo paslaugų sąvokų apibrėžimai, kurie sako, jog loterijos yra viena iš lošimo paslaugų rūšių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugumoje Europos valstybių loterijos dėl savo priešistorės bei ypatumų daugumoje atvejų yra valstybės monopolis, o likusios lošimų rūšys, išskyrus kelias Europos valstybes, paliktos privačiose rankose. Būtent todėl loterijos yra reglamentuojamos atskirais teisės aktais.
Kadangi loterijų veikloje yra išmokama tik 50 proc. laimėjimų nuo tiražo surinktų sumų, tuo tarpu kitos lošimų formos išmoka net iki 90 proc., todėl šis skirtumas yra labai ženklus ne tik santykine 40 proc., bet ir absoliučia pinigine išraiška. Būtent tokio dydžio ženkliomis lėšomis, gautomis iš loterijų, kitos Europos valstybės per paramas finansuoja visuomenei svarbias sritis ir ne tik sportą. Be to, skirtingai negu kiti Lietuvos lošimų paslaugų rinkos dalyviai loterijų organizatoriai nėra socialiai atsakingi, nedalyvauja lošėjų apsaugos programose, nors patys teigia, jog loterijų vartojimas Lietuvoje 70 proc., kai tuo tarpu kitose valstybėse atlikti tyrimai rodo, kad kitų lošimo formų vartojimas tesiekia 7-13 proc.
Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje loterijos dirba ne valstybės, o privačių asmenų naudai, ir kažkodėl niekam tai nė motais. Pagalvokime, ar nėra taip, kad loterijos neatspindi to, kad tėvynėje rūpinamasi yra ne valstybės, visuomenės ir žmonių reikalais, o tais, kurie sugeba „prieiti“, „patepti“ ir „susiorganizuoti“?” Akivaizdu, kad straipsnio autorės iškeltas klausimas Lietuvos valdžiai "kas ir kodėl ligi šiol globoja loterijas lieka neatsakytas bei atviras.
