Emigrantas, panoręs likti anonimu, papasakojo savo istoriją ir klausia skaitytojų nuomonės: kas kaltas, kad jo mergina išėjo pas kitą vyrą?
Nuorodas, kaip pasidalinti savo istorija, rasite po šiuo tekstu.
Viskas prasidėjo, kai su panele persikraustėm iš mažesnio miesto į sostinę (ne Lietuvoje).
Persikraustėm į namą, kuriame kambarį mums nuomojo du vyrai. Pirmas dvi savaites man viskas pasirodė labai gerai, viskas tvarkinga ir švaru.
Žmonės atrodė malonūs ir draugiški. Po poros dienų pastebėjau kažkokį priešiškumą – vyro, kuris mums ir nuomojo kambarį. Jo vardas – Vidas. Kartais net nesisveikindavo. Tuo tarpu kitas nuomininkas – Liudas – tapo dar draugiškesnis, nei buvo ankščiau.
Po poros dienų pastebėjau kažkokį priešiškumą – vyro, kuris mums ir nuomojo kambarį. Jo vardas – Vidas.
Maždaug antrą trečią savaitę pastebėjau, kad mano panelė su Vidu labai draugiškai, net su ugnele, bendrauja. O su Liudu normaliai, kaip ir su kiekvienu kitu. Man tai jokių abejonių ar pavydo iš pradžių nesukėlė. Tačiau, kuo toliau, tuo labiau mačiau, kad tarp mano panelės ir Vido mezgasi kažkoks ryšys. Jie vis daugiau susitikę šnekėdavosi. Ji man kartais Vidą pagirdavo: žiūrėk, kaip sportuoja ir kaip atsidavęs darbui. Ir va, žiūrėk, hobis jo koks įdomus – dažasvydis. Sakė, kad ir ji norėtų pabandyti.
Naujas darbas - mažiau laiko merginai
Prabėgus mėnesiui, aš perėjau į naują darbą, jame galėjau daugiau uždirbti. Bet pasikeitė grafikas: dirbau 12 valandų oro uoste statybose, važinėjau apie 2-3 valandas tik į vieną pusę. O kur dar dušas, valgio gamyba – laisvalaikio su ja beveik neturėjau, mes pradėjom tolti vienas nuo kito.
Aš bėgdavau iš darbo iki traukinių stoties, iš metro į kitą metro stotį, kad tik kuo ankščiau grįžčiau, kad galėtume pabūti kartu bet valandėlę prieš jos darbą.
Ne visada man tai pavykdavo: tai traukiniai atšaukti, tai metro viena ar kita linija neveikia. Bet iš tų mano pastangų ir skubėjimo nebuvo visiškai jokios naudos. Kai paprašydavau, kad draugė eitų miegoti valanda ankščiau (kad paskui valanda ankščiau atsikeltų, ji užtrukdavo prie „Candy crush“ žaidimo „Facebook'e“. Ir ryte anksčiau neatsikeldavo. O jei tik mėgindavau prižadinti, ji mane aprėkdavo.
Pažintis su merginos drauge
Praėjus beveik trims mėnesiams, nusprendėme, kad aš išeisiu iš darbo, kuris griauna mūsų gyvenimą. Taip ir padariau. Nusprendėme eiti į restoraną, gaivinti santykius. Nes mylėjom vienas kitą.
Praėjus beveik trims mėnesiams, nusprendėme, kad aš išeisiu iš darbo, kuris griauna mūsų gyvenimą.
Tą suplanuotą vakarą ji atsitempė savo gerą draugę, išgerti vyno. Matai, jai kitų vakarų neužteko. Aš įsižeidžiau ir nieko nesakiau. Galvojau: jei tu nori tuos santykius išsaugoti, kodėl iš mūsų vakaro darai kažkokį balių. Kai išgeriu, būnu piktas, pridarau nesąmonių. Bet tą vakarą pranokau pats save... Gėrėm trise, iš pradžių viskas buvo, kaip sakoma, OK. Savo panelę tą vakarą pasitikau su gėlėmis, nuo to momento jos veide švietė šypsena. Bet baigėsi alkoholis, aš pasisiūliau nueiti nupirkti viskio.
Nuėjau paskubom, norėjau kuo greičiau grįžti namo.
Pasirodo, raktus palikau namie. Tad skambinau panelei du ar tris kartus telefonu, bet įsijungdavo balso paštas. Supykau: galvoju kodėl ji nekelia ragelio? Paskambinau jos draugei (ji buvo tualete), ji greit atbėgo ir atidarė duris. Įeinu į vidų, o mano mylima panelė visai apie mane pamiršus sau laiminga šnekučiuojasi su Vidu. Tą vakarą ji visai prisigėre ir krito į lovą miegoti.
Mes toliau gėrėm su drauge. Man girtam pasirodė, kad ji flirtuoja su manimi.
Mes toliau gėrėm su drauge. Man girtam pasirodė, kad ji flirtuoja su manimi. Galų gale, ir aš pergėriau, nuėjau miegoti. Apsikabinau panelę, bet pasidarė bloga. Nes aš negaliu miegoti ant dešinės pusės – nei blaivas nei girtas. Nusisukau į kairę pusę...
Po kelių minučių grįžo jos draugė ir atsigulė šalia taip arti, kad mus skyrė 1-3 cm atstumas. Smegenys visai atsijungė, aš ir pradėjau graibyti jos krūtinę. Po kelių akimirkų mano panelė tai pamatė ir užvožė man. Paskui ėmė talžyti. Tik po 5 min. supratau, kas įvyko. Man buvo šokas. Ta draugė man nei patiko, nei įdomi buvo – niekas, tuščia vieta.
Sunkios pagirios
Rytą mano panelė paskambino pusseserei. Ji atvažiavo po poros valandų. Jos greit mane perkraustė pas mano draugus. Visus slaptažodžius pasikeitė, kur tik įmanoma. Taip nebendravome savaitę.
Po to pradėjom po truputėlį bendrauti, susitikinėti, bandėm viską vėl sulipdyti. Trečią savaitę ji jau norėjo, kad aš grįžčiau atgal. Bet, atėjus persikraustymo laikui, vėl prašė, kad pas ją nesirodyčiau. Nes ji viską pasipasakojo Vidui ir Liudui, todėl gėda prieš juos.
Trečią savaitę ji jau norėjo, kad aš grįžčiau atgal. Bet, atėjus persikraustymo laikui, vėl prašė, kad pas ją nesirodyčiau. Nes ji viską pasipasakojo Vidui ir Liudui.
Kartą buvom susitikę netoli buvusių mūsų namų. Taip susiklostė, kad nespėjau grįžti namo, nebuvo traukinio. Teko grįžti atgal pas ją. Beldžiau į duris, nes telefonas buvo išsikrovęs. Atidarė lauko duris visa labai labai pikta, isterikavo, ko aš čia atsivilkau. Nusivedė į kambarį ir dar kartą garsiai apšaukė mane – kad išgirstų visi, jog ji manęs čia nepageidauja. Ryte išvažiavau namo, o ji į darbą. Vėliau susitikinėjom pas jos kitą pusseserę, ten gyveno ir jos brolis. Matai, jai prieš šeimą nebuvo gėda, o prieš kažkokius nepažįstamus vyrus gėdijosi manęs.
Galų gale, po bandymų viską sulipdyti, kartu atšventėme Naujuosius metus. Aš grįžau namo pas save, o ji – pas Vidą ir Liudą. Bet staiga ji vėl pradėjo bendrauti šaltai, po poros savaičių atidavė man paskutinius užsilikusius daiktus. Dar pasakė, kad „kai ką sutiko“ ir su juo jau vaikšto į pasimatymus. Net vardą išgalvotą pasakė – Simas.
Man plyšo širdis. Man nuvažiuojant ji net neatsisuko. Aš dar kankinausi, puoselėjau svajonę, kad mano mylima mergina grįš dar nieko blogo nepridarius su tuo Simu. Bet nesulaukiau.
Meilė mirė, tegyvuoja nauja meilė: o kas buvo kaltas?
Po dviejų mėnesių pakviečiau į pasimatymą vieną bendradarbę. Ji sutiko. Bet savo buvusią prisiminiau su skausmu. Iš to pykčio parašiau jai, kad mane prarado ir dabar tikrai viskas baigta. Bet po dienos ji jau prašė susitikti. Net pas mane atvažiavo, norėjo, kad vėl būtume pora. Prisipažino, kad tas Simas – tai Vidas. Jis mano buvusiai merginai patiko ir ji nesigaili, kad mylėjosi su juo. Nes mes jau buvom išsiskyrę, kai ji tai padarė... Vėliau sakė, kad visgi gailisi tokio poelgio.
Aš sutinku, kad su ja blogai pasielgiau ir išdaviau. Bet nepripažįsta, kad mane irgi išdavė. Tarsi sutinka, kad blogai pasielgė, bet tik pačiai sau tai sako.
Norėčiau sužinoti trečios šalies nuomonę: redakcijos ir skaitytojų. Ar aš vienas išdavikas, ar ir ji? Tikrai gailiuosi dėl savo klaidos, bet negaliu sutikti, kad tai, ką ji padarė, nėra išdavystė. Prašau jūsų nuomonės – kad rasčiau vidinę ramybę.