Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos dėl ECTS kredito turėtų įsigalioti jau nuo rugsėjo 1-osios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Jis tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepateikia instrumentų. Tą ir turėtų padaryti nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.
Vilniuje įvykęs projekto grupių vadovų susitikimas buvo skirtas vienų svarbiausių dokumentų rengimui, akademinėje bendruomenėje naudojamų ir europinę logiką atitinkančių sąvokų bei tolesnių projekto žingsnių aptarimui. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų – remiantis ECTS šalių patirtimi, sukurti nacionalinę koncepciją. Jos įgyvendinimas padėtų skirtingų aukštųjų mokyklų studijų programų rengėjams susikalbėti: formuluoti tarpusavyje gana lengvai ir adekvačiai palyginamus studijų siekinius nustatytoms kompetencijoms ugdyti. Kartu tai labai palengvintų studijų proceso metu sukauptų studijų kreditų perkėlimą iš vienos programos į kitą – ypač tais atvejais, kai studentas dalį studijų programos įgyvendina skirtingų šalių aukštosiose mokyklose.
Projekto vadovo Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įstatymas keičia vien skaitinę kredito išraišką, todėl labai tikėtina, kad pirmaisiais mokslo metais aritmetikos visiškai išvengti nepavyks nė vienoje aukštojoje mokykloje. Tačiau projekto vadovas įsitikinęs, jog aukštųjų mokyklų laukia ir dideli, ilgalaikiai pokyčiai turinio prasme, kuriems pagrindą ir ruošia šiuo metu dirbantys Lietuvos bei užsienio ekspertai. Tai santykių, studijų kultūros ir mąstymo kaita, kuriai reikia laiko. Iki tol studijos buvo sukoncentruotos į aktyvų dėstytoją ir pasyvų studentą. Dabar programos kūrimas turėtų tapti komandiniu darbu, grindžiamu konsultacijomis, diskusijomis ir bendradarbiavimu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad visada turi būti aiškiai apibrėžta savarankiškam darbui ir mąstymo procesui skirtas laikas, be kurio nėra studijų.
Projektas prasidėjo 2009 m. rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.
