Gegužės 1-ąją minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena. Prie Europos šalis vienijančios bendruomenės prisijungėme 2004 m. Taigi tai – jau septintosios metinės. Norint paminėti šią dieną Panevėžyje buvo organizuojamos įvairios akcijos. Renginius vedė Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ (PAS) bei aktyvios Panevėžio jaunimo organizacijos.
Minėjimas prasidėjo ES vėliavos iškėlimu ir mero kalba. Jos metu P.Vadapolas patikino, jog ši diena labai svarbi, nes švęsti galime ne vieną progą. Gegužės pirmoji – taip pat tarptautinė darbo žmonių diena. Be to, pirmąjį gegužės sekmadienį minime ir Motinos dieną. Meras teigė, jog „tai ne sovietinės ar komunistinės šventės, tai mūsų nepriklausomas pasirinkimas“. Palinkėjęs geros šventinės nuotaikos jis pažadėjo prisidėti prie įvairių veiklų.
Norintys prisijungti prie minėjimo galėjo dalyvauti viktorinoje, „Burbuliatoriuje“ ir kitaip įdomiai praleisti laiką. Rimtesni žmonės rinkosi diskusiją apie ES poveikį Lietuvai ir jos gyventojams „Septyyni ar septyni: atradimai ar praradimai“. Tiesa, visa tai vyko neitin aktyviai. Dažnai užduodami klausimai nesulaukdavo atsakymų. Nepaisant to, pavyko bent šiek tiek aptarti ES reikšmę mūsų gyvenime.
ES – nepriklausomų valstybių sąjunga
Diskusijos dalyviai gausiai vardijo ES narystės pliusus. Tai atviros sienos, gaunamos lėšos ir bendrumo jausmas. Kaip teigė P.Vadapolas: „dabar jūs galite važiuoti į Šiaurę, į Rytus, į Pietus. Tada mes gyvenome didžiuliame lageryje. Visa tarybų sistema žlugo, mes esame savamoksliai. Viską sukūrėme savo rankomis“. Net kelis kartus jis paminėjo, jog svarbiausia – mokytis. Meras patarė išvažiuoti studijuoti užsienyje ir pamatyti kitokį pasaulį, tačiau nepamiršti grįžti. „Savo jėgas ir protą atiduokite Lietuvai,“ – ragino jis. Kiti diskusijos dalyviai tam pritarė. Nemažai žmonių pasakojo apie keliones į svečias šalis, studijų programas, kurių nėra Lietuvoje, ir džiaugėsi laisva migracija.
Įstojimas į ES – savęs įvertinimo ženklas
Tiesa, netrūko ir priešingos nuomonės šalininkų. Buvo primenama, jog Lietuva neturi daug lėšų ir dažnai jai sunku susitvarkyti net ir šalies viduje, ką jau kalbėti apie draugystę su kitomis valstybėmis. Tiesa, draugų nėra jau tiek daug. Miesto tarybos narys Vidmantas Baltramiejūnas teigė, jog „mažytė Lietuva su 12 atstovų neturi didelės įtakos“ Europoje. Tačiau diskusijos dalyviai patikino, jog „jei esame maži, galime būti ir išdidūs.“ Kalbant apie lėšas, buvo pateiktas pavyzdys. Lietuva ES sumoka 1 mlrd. litų, o iš fondų gauna 8 mlrd. Tuos pinigus buvo raginama naudoti tinkamai. Dažnai politikai norėdami būti populiarūs daro nepopuliarius sprendimus, nors galėtų imti pavyzdį iš kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, estai lietuvių delegacijai yra pasakę, jog „jūs pinigus dedate į išvaizdą, mes į vidų“. Taigi buvo skatinama kreipti dėmesį ten, kur jo tikrai reikia.
Aktualios problemos
Diskusijos metu buvo aptarti ES struktūrinio fondo panaudojimo keliai. Prisimintos renovuotos mokyklos, darželiai, išasfaltuotos gatvės. Teigiama, jog šios iniciatyvos nesustos ir projektai judės pirmyn. Atsimintas ir ramybės neduodantis euro įvedimo klausimas. Tiesa, diskusijos dalyviai nutarė, jog tai daugiau ekonomistų galvos skausmas. Žmonės teigė, jog skubėti keisti valiutą neverta. Skubėjimo stabdymas pasireiškė ir svarstant kitą problemą – Turkijos įstojimą į ES. Buvo nutarta, jog šiai šaliai tai padaryti dar anksti. Tam reikia laiko. Norint įstoti ir sėkmingai dalyvauti ES veikloje reikia būti svarbia komandos dalimi.