2012-ųjų metų kovo 25 d. gaisras Šilainiuose, Baltų prospekte, tikrai ilgam liks Lietuvos gyventojų atmintyje. Susipykus viename iš daugiaaukščio butų triukšmingai vakarojusiam jaunimui, atstumtieji grįžo keršyti. Prisipylę kanistrą benzino, grižo į septintajame aukšte esantį butą, paskambino į duris. Jas atidarius vienam iš vakarotojų, šliūkštelėjo benzino. Padegę butą, apsvaigę nusikaltėliai pabėgo. Kilo didžiulis gaisras. Dalis jaunimo iššoko pro balkoną (iš septinto aukšto), keli spėjo pasprukti pro duris, prieš įsisiautėjant ugniai. Vienas vaikinas gaisro metu žuvo užsidaręs vonioje.
SUSIJĘ: kaip vyksta įtariamųjų sunkiu nusikaltimu teismas
Skaitytojų naujienų portalas IKRAUK.LT pakalbino vieną iš keleto tragediją filmavusių gretimo namo gyventojų. Karolio Kliaudaičio filmuotą medžiagą iki šiol peržiūrėjo šimtai tūkstančių žiūrovų.
Štai taip Karolis, gyvenantis gretimame name, prisimena tragišką 2012 m. kovo 25-osios naktį.
***
Dabar tiksliai nepamenu, kurią valandą tai vyko, bet, rodos, apie 4 val. ryto. Kadangi buvo savaitgalis, tai naktinėjau žiūrėdamas filmus. Iš pradžių išgirdau gaisrinės sirenas. Tai man jau yra įprasta, kadangi gaisrinė yra netoliese ir matosi pro langą.
Praėjus nedaug laiko užuodžiau dūmų kvapą, o ir pro langą matėsi toks neaiškus, neskaidrus oras (mano langas žiūri į kitą pusę). Todėl išėjau apsidairyti į balkoną ir tą pačią akimirką tolėliau pamačiau baisiai rėkiantį, lyg susiėmusį už rankos ir keistai einantį žmogų prašantį pagalbos.
Tą pačią akimirką tolėliau pamačiau baisiai rėkiantį, lyg susiėmusį už rankos ir keistai einantį žmogų, prašantį pagalbos.
Tikrai nežinau, ar tai buvo tas pats asmuo, iššokęs iš balkono, kuris atsipirko sumušimais ir rankos lūžiu, bet tai, ką pamačiau, buvo labai panašu į jį. Iš už mano namo jau matėsi kylančios į dangų kibirkštys. Supratau, kad ne juokais kažkas vyksta ir išbėgau žiūrėti į lauką, nes iš savo balkono to padaryti negalėjau.
Vos išbėgęs į lauką, pamačiau atvira liepsna degantį butą. Gaisrininkai dar tik ruošėsi pakliūti į vidų. Net nepagalvojau, kad butas dega iš abiejų namo pusių. Todėl, kol lokalizavo gaisrą, buvau kitoje pusėje – ne toje, kurioje žmonės šokinėjo iš 7-to aukšto.
Gal ir gerai, kad to nemačiau. Taip nusprendžiau išgirdęs kitų žmonių pasakojimus. Iš karto sklido kalbos, kad ten vyko konfliktai, o butas buvo padegtas tyčia.
Kai viskas baigėsi, užmigau nesunkiai. Turbūt todėl, kad tai vyko ne mano name ir dūmų kvapas buvo nestiprus. Tame name gyvenantys žmonės jautėsi kitaip.
Labai gaila žmonių.
Šis įvykis įstrigo mano atmintyje ir vis kamuoja: kas tokiu atveju būtų nutikę man?
Todėl būnu itin atsargus su įvairiais elektros prietaisais namie ir pan. Kalbant apie tą lemtingą naktį – viskas pro akis prabėgo labai greitai.
