Šiuo metu kaip tik vyksta dančiasnapių jauniklių keliavimas link vandens todėl Gyvūnų globėjų asociacija nori paprašyti jų negaudyti ir leisti ramiai pasiekti kelionės tikslą. Žmonės matydami gatve betipenančius mažylius dažnai puola jų gaudyti ir vežti į gyvūnų prieglaudas manydami, kad šie pasiklydo ar yra palikti savo motinos. Neapsigaukite - visada atidžiai apsidairykite ir pamatysite, kad patelė kažkur krypuoja iš paskos ir nė neketina palikti savo palikuonių likimo valiai.
Kaip atskirti dančiasnapį?
Dančiasnapis – vienas stambesnių antinių šeimos vandens paukščių. Jis sveria nuo 0,9 iki 2,15 kg. Didžiojo dančiasnapio patinas ir patelė labai skiriasi. Patino kūnas baltas, galva tamsiai žalsva. Patelės nugarinė dalis pilka, o galva – ruda, su dvigubu kuoduku. Kai kas šį paukštį sumaišo su antimi, tačiau atidžiau pasižiūrėjus, skirtumas tampa akivaizdus.
Kur šie paukščiai gyvena?
Dančiasnapiai gyvena netoli upių ar ežerų, kuriuose gausu žuvies, kuria jie ir minta. Perėjimo metu šie paukščiai persikrausto į aukštesnes vietas. Paprastai jie peri uoksuose, senų medžių drevėse ar inkiluose. Mieste jie nevengia įsikurti kokiame nors aukštėlesnio pastato plyšyje. Dančiasnapiai labai prisiriša prie savo perėjimo vietos ir toje pačioje vietoje gali perėti kelerius metus iš eilės.
Patelė padeda 8-12 kiaušinių, kurie prasikala po mėnesio laiko. Išsiritę paukščiukai kelias dienas pabūna lizde, o tada dar net nemokėdami skristi iš jo tiesiog iššoka ir keliauja vandens link. Laimingai pasiekę vandens telkinį, jie visada plaukioja šalia mamos. Pailsę, kartais tai vienas, tai kitas gali užlipti jai ant nugaros. O skraidyti pradeda tik po 2 mėnesių.
Taigi Gyvūnų globėjų asociacija dar kartą primena - negaudykite keliaujančių dančiasnapių jauniklių ir leiskite jiems sėkmingai apsiekti vandens telkinį.
