Kauno klinikos gerbia savo įkūrėjus
Ar lankydamiesi didžiausioje Lietuvos medicinos įstaigoje – Kauno Klinikose žinote, kam skirti atminimo biustai ligoninės skveruose? Ar susimąstėte, kam skirtas Gyvybės medis, žymintis anksčiau laiko gimusių naujagimių vardus? O ką mena ant Klinikos centrinio pastato sienos prikalta atminimo lenta? Leiskimės į ekskursiją po Kauno klinikų atminimo vietas.
Kauno klinikos
Dažnam sveikatos sutrikimų turinčiam pacientui tenka lankytis didžiausioje Lietuvoje gydymo įstaigoje- Kauno Klinikose ( dabar Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos). Žinoma, lankydamiesi šioje ligoninėje, nepagalvojome, kodėl ši ligoninė tokia populiari. Kauniečiai jau nuo seno įpratę šią sveikatos šventovę vadinti tiesiog Klinikomis. Su šia ligonine siejami svarbūs Lietuvos medicinos mokslo laimėjimai. Kasdien nemažai čia dirbančių medikų, besigydančių pacientų peržengia Klinikų slenkstį. Dabar tai jau visas sveikatos miestelis, kurį sudaro atskiros klinikos bei skyriai. 2003 metais KMU klinikų statinių kompleksas buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jaukios ir gražiai prižiūrimos aplinkos erdvės išduoda, kad šioje gydymo įstaigoje rūpinamasi ne tik pacientų sveikata, bet ir sudaromos puikios sąlygos gerai jaustis ligoninės aplinkoje. Fontanas, dekoratyviniai medžiai, krūmai, gėlynai puošia skverus ir trinkelėmis grįstus takelius, kurie veda į vieną ar kitą ligoninės korpusą. Akimirkai gali prisėsti ant suolelio, ar laiptais nusileisti nuo šlaito link Nėries. Viskas šioje ligoninėje alsuoja architektūros ir gamtos darna. Čia imi jausti ir istorijos pulsavimą. Tad kyla mintis, kada ir kas sumanė tokia Klinikų architektūrinę mintį. Atsakymą randi istoriniuose atminties įprasminimuose. Jų Klinikų teritorijoje bent keletas.
Istorijos pradžia ir įkūrimo iniciatorius prof. V. Lašas
Pradėsiu pasivaikščiojimą nuo paminklinės lentos, kuri pritvirtinta ant ligoninės centrinio korpuso sienos. Lentoje parašyta, kad: “1940 m. liepos 1 d. šiame pastate pradėjo veikti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Statybos iniciatorius prof. Vladas Lašas”.
Įrašas byloja, kad 1936 metais vieta klinikoms statyti buvo parinkta prie VII forto. Ilgametis Klinikų chirurgijos katedros vadovas kardiochirurgas akademikas Jurgis Brėdikis savo knygoje „Likimas leido,,.“ prisimena: “Vieną dieną kai akademikas (aut. V. Lašas) važiavo apžiūrėti sklypo universiteto klinikoms, į smagią iškyla pasiėmė ir mus. Nors buvai tik septynerių ar aštuonerių metų, prisimenu, kaip iš Tvirtovės alėjos “Fordas” pasuko į laukus ir atsidūrėme ant aukšto Nėries šlaito. Čia buvo kelios sodybos, plytėjo tušti laukai, ganėsi karvės miestelis…”.
VDU klinikoms projektui paruošti paskelbtas tarptautinis konkursas. Konkursui pateikti 6 projektai, 2 iš jų užsieniečių. Konkurso laimėtojas prancūzų architektas Urbenas Kasenas (Urbain Cassan) ( jo pavardė įrašyta paminklinėje lentoje). Statybos darbai truko nuo 1937–1940. VDU Klinikų plotas siekė apie 29 tūkst. kv.m, iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė tuo, kad visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio, 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Klinikų steigimo iniciatoriaus akademiko Vlado Lašo atminimas įamžintas ir paminkliniame biuste, kuris gerai dera vienoje iš ligoninės parko erdvių. Jo autoriai skulpt. Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, archit. Jonas Putna. Na, o apie akademiką V. Lašą žinome kaip gydytoją fiziologą, visuomenės veikėją, išrinktą į Steigiamąjį seimą. Jo iniciatyva be klinikų dar pastatyti medicinos fakulteto rūmai Mickevičiaus gatvėje. Jis buvo Lietuvos fiziologijos mokslo pradininkas, parašęs daugiau nei 120 mokslinių darbų.
Įamžintas prof. Prano Mažylio atminimas
Dar vienas atminimo biustas netoli ginekologijos – akušerijos klinikos skverelių įprasmina iškilią asmenybę – prof. Praną Mažylį. Profesorius 1922 m. suorganizavo Lietuvos Universiteto Akušerijos-ginekologijos katedrą ir buvo jos vadovas, docentas, nuo 1930 m. – profesorius. Tobulino senuosius gimdymo operacijų metodus, įvedė naujus. Nuo 1926 m. su V. Kuzma pradėjo daryti kraujo perpylimus, taikyti radžio terapiją. Paminklinio biusto autorė skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė. Prof. Jurgis Brėdikis prisimindamas P. Mažylį rašo: ”Iki pat paskutinio atodūsio išliko ištikimas savo pašaukimui – domėjosi kas vyksta klinikoje, klausinėjo, kaip jaučiasi viena ar kita ligonė. Tuomet suvokiau: gydytoju negimstama, bet gydytoju mirštama”
Gyvybės medis
Netoli nuo P. Mažylio biusto akį patraukia liaunas medelis, ant kurio šakų matosi kaspinėliai su vaikų vardais. Tai Gyvybės medis. Jis pasodintas prie pat Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus langų. Tai padėka Neonatologijos klinikų medikams už išgelbėtus anksčiau laiko gimusius vaikus. Ant šakelių užkabinti vardai mažylių, kuriuos pavyko išgelbėti, o po šakomis sudėti akmenėliai, už tuos, kurie neišgyveno.
Medelis pasodintas 2012 metais gegužės 31 dieną šeimų organizacija „MP – mamos pienas“ iniciatyva.
Artėju prie neurochirurgijos klinikos. Čia Nėries šlaite, miškelio prieglaudoje stovi iš ąžuolo išdrožta Rūpintojėlio kompozicija. Aplink jį medžiai, šalia kurių pritvirtintos lentelės, įamžinančios žymius anapilin išėjusius neurochirurgijos klinikos gydytojus. Šio atminimo įamžinimo sumanytojas vienas iš Neurochirurgijos klinikos vadovų prof. Leonas Klumbys.
Atminimo bareljefai Klinikų chirurgijos skyriuje
Pagarbą savo mokslininkams – gydytojams Klinikoje išreiškiama ir centriniame korpuse įsikūrusiuose chirurgijos skyriuose. Pakilus laiptais į antrąjį ir trečiąjį aukštą pastebi paminklinius metalinius bareljefus, kiuriais išreikšta pagarba čia dirbusiems profesoriams. Viename jų įrašas: „Akademikas chirurgas Vladas Kuzma, 1892–1944“ (skulpt. Leonas Žuklys). V. Kuzma nuo 1940 m. buvo profesorius, I chirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos MA narys. 15 metų dėstė bendrąją chirurgiją. Išugdė daug puikių specialistų. Profesorius J. Brėdikis prisimena V. Kuzmą: “Profesoriaus diena prasidėdavo anksti. Jau nuo šešių ryto pakilęs į antrąjį aukštą apžiūrėdavo gulinčius ligonius ir atlikdavo planuotą operaciją. Operuojant jam talkino žmona Elena, medicinos sesuo.“ Tai buvęs tikras humanistas, visą savo gyvenimą atidavęs žmonėms, prisimena J. Brėdikis.
Kitas bareljefas skirtas Juozui Kupčinskui, mokslų daktarui, chirurgui. Jis Klinikose dirbo nuo 1944 iki 1971 metų.
Atminimo bareljefas ir ilgamečiam Kauno medicinos instituto rektoriui akademikui, kardiologui Zigmui Januškevičiaus. Jo iniciatyva prie Kauno medicinos instituto 1959 m. įkurta centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 m. perorganizuota į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą. J. Brėdikis akademiką Z. Januškevičių prisimena, kaip labai prieštaringą asmenybę: „Darbe griežtas, autokratiškas net diktatoriškas, o ne darbo metu, paprastas, draugiškas... gebėjo atsipalaiduoti ir linksmintis.“
Tai tik keletas asmenybių, kurias gerbia Kauno Klinikos. Mano paminėtos ir nepaminėtos buvo ir yra susijusios su šia medicinos meka. Šiuo straipsniu norėjau pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra įstaigų, kurios vertina čia dirbusių asmenybių nuopelnus. Juolab, kad jų atminimui statomi biustai, koplytstulpiai, tvirtinamos paminklinės lentos, kabinami istorijos stendai fojė, jų vardais pavadinamos mokslo auditorijos. Svarbu, kad pajustume, kas kūrė tai, kuo dabar naudojamės. Žavėdamiesi puikiu Klinikų ansambliu, žinosime, kad prie to savo mintimis ir darbais prisidėjo daugelis žmonių.
Pasigendama Petro Jašinsko įamžinimo
Rengdamas straipsnį, bendravau su profesoriumi J. Brėdikiu. Jis pažinojo visas straipsnyje minimas asmenybes. Savo santykį su jais aprašė knygoje, kuria rėmiausi rašydamas straipsnį. Tačiau, pasigedome vienos labai tampriai su Klinikomis susijusios asmenybės įamžinimo. Kalbame apie ilgametį Kauno Klinikų vyriausiąjį gydytoją Petrą Jašinską. Jis nuo 1945 metų iki gyvenimo pabaigos 1986 metų vadovavo Kauno Klinikoms. Tuo metu, Klinikos tapo pažangiu diagnostikos, medicinos mokslo ir mokymo centru. Gerą valandą pašvenčiau ieškodamas nors mažos informacijos, kurį atspindėtų gydytojo vadovaujantį darbą Klinikose. Informacijos, žinoma, yra. Sūnaus parašyta knyga apie tėvą. Bet tokio pagerbimo, kokį Klinikos parodė mano minėtiems medikams nėra. Belieka tikėtis, kad gal būt, kaip ir kitose įstaigose bus bent parašytos ir iškabintos visų vyriausiojo gydytojo ar direktoriaus pareigas ėjusių medikų pavardės. Viena kalbinta Klinikų direkcijos atstovių apgailestaudama dėl tokio atvejo sakė, kad tai tik laiko klausimas. Juk Petras Jašinskas tikrai daug nusipelnė Klinikoms.
Tikėkimės ir tikėkime, kad būdami ES valstybių būryje pradėsime gerbti tuos nuo kurių entuziazmo tampame tauresni ir mes. O juk kitose valstybėse nusipelniusiems žmonės, kurie dirbo toje įstaigoje kuriami atminties skverai ar alėjos. Džiugu, kad Kauno Klinikos tai jau padarė.
Mykolas Fedaravičius, istorikas, kraštotyrininkas, edukologijos magistras
P.S. Ruošiant straipsnį, panaudoti akademiko J. Brėdikio prisiminimai iš knygos „Likimas leido“ bei gyvas pokalbis su akademiku. Taip pat internetiniai puslapiai:
HTTP://LT.WIKIPEDIA.ORG/WIKI/S%C4%85RA%C5%A1AS:KAUNO_%C5%BEYM%C5%ABS_%C5%BEMON%C4%97S
HTTP://WWW.GRAZITUMANO.LT/WIKI/INDEX.PHP/%C5%BDYM%C5%ABS_KAUNO_%C5%BEMON%C4%97S
HTTP://WWW.GOOGLE.LT/URL?SA=T&RCT=J&Q=&ESRC=S&SOURCE=WEB&CD=1&VED=0CCIQFJAA&URL=HTTP%3A%2F%2FATMINIMAS.KVB.LT%2F&EI=I-_
