Pribloškė Kauno miesto savivaldybės elgesys, pademonstruotas 2011-07-31, Lietuvai minint prieš 20 metų įvykusias Medininkų žudynes. Tąsyk įsiveržę svetimos valstybės kariškiai nužudė septynis prie Lietuvos sienos budėjusius beginklius Lietuvos pareigūnus. Dabar Lietuva pagerbė tuos septynis didvyrius, kurie nebodami pavojaus sveikatai ir net gyvybei vykdė pareigą – saugoti valstybės sieną.
Kaip tokiais atvejais pagerbia savo didvyrius kitos valstybės, teko akivaizdžiai įsitikinti pačiam dalyvaujant panašiose ceremonijose iš pradžių Maskvoje, vėliau Varšuvoje, Paryžiuje ir kitose Vakarų valstybių sostinėse. Jose prie Nežinomojo Kario kapo dega Amžinoji Ugnis. Ir visose jose, pagerbiant didvyrius, paaukojusius savo gyvybę už laisvę, įsimintinų datų metu, apsilanko aukščiausi valstybės pareigūnai, dažnai ir kitų valstybių vadovai, kurie deda vainikus, yra atliekamas valstybinis himnas. Tie renginiai būna teatrališki, sutraukia daugelį vietos gyventojų bei turistų.
O kaip pagerbė septynis Lietuvos didvyrius Kauno miestas?
Skirtingai nuo kitų Europos valstybių, Lietuvos istorija susiklostė taip, kad Nežinomojo Kario kapas su Amžinąja Ugnimi yra ne sostinėje Vilniuje, o Kaune. Tai uždeda ypatingą atsakomybę ir pareigas Kauno miesto vadovams. Jie privalo pasirūpinti, jog valstybinių minėjimų metu prie Nežinomojo Kario kapo būtų atliekamos atitinkamos ceremonijos, būtų pagerbiami paaukoję savo gyvybę Lietuvos Didvyriai. Jie privalo pakviesti dalyvauti ceremonijoje ir Lietuvos Respublikos aukščiausius vadovus. Juk Nežinomojo Kario kapas su Amžinąja Ugnimi nėra vien Kauno simboliai, bet visos Lietuvos.
Tačiau atrodo, jog Kauno miesto vadovai šito nesupranta. O gal būt jie šitaip norėjo pademonstruoti savo nepagarbą septyniems, atidavusiems savo gyvybę ginant Lietuvos valstybės sienas, Lietuvos Didvyriams? Bet kuriuo atveju jie užtraukė gėdą visam Kauno miestui.
Paskutiniu momentu, šeštadienį, padėtį bandė gelbėti Senojo Kauno draugija. Į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį draugijos tarybos narių Lino Hermano ir Rimvydo Žiliuko pastangomis buvo pakviesti dalyvauti Senojo Kauno draugijos nariai, taip pat Sąjūdžio atstovai, kurie sutiko dalyvauti pagerbime.
Kalbinome ir Kauno miesto muitininkus ateiti prie Nežinomojo Kario kapo, kad bent šie padėtų gėlių krepšelį su užrašu, rodančiu pagarbą savo žuvusiems kolegoms. Tačiau šiems toks pasiūlymas pasirodė keistas ir net įtartinas, kaipgi galima dėti gėles ir dargi negavus išankstinio policijos sutikimo. Jie apskundė tokius „sauvaliautojus“ policijai. O policija savo ruožtu „atliko tyrimą“ ir dar prieš 40 minučių atvyko į gėlių padėjimo ceremoniją su automobiliu, skirtu areštuotiesiems vežioti. Prastovėjo čia iki pat ceremonijos pabaigos, akylai sekdami tuos, kurie negavę išankstinio policijos sutikimo išdrįso padėti gėles prie Nežinomojo Kario kapo. Metė visus darbus ir prisistatė į tokį svarbų viešosios tvarkos pažeidimą.
Taigi žinokite kauniečiai ir Kauno svečiai, sugalvoję padėti gėles prie kokio nors kapo, ypač jei jūsų bus daugiau negu devyni. Už tokį „sauvaliavimą“ jūs galite būti „supakuoti“ ir gali jums tekti nuovadoje rašyti pasiaiškinimus. Man tik kirba galvoje klausimas: ir kaip policija visur suspės Vėlinių dieną?
Gaila, kad gėlių krepšelis prie Nežinomojo Kario kapo su užrašu „Žuvusiems Medininkuose Lietuvos Didvyriams - Senojo Kauno draugija“ taip ir liko vieninteliu Kauno pagarbos ženklu žuvusiems.
Tad toks požiūris į patriotizmą ir tokia visvaldiška dvasia tvyro dabar Rimanto Mikaičio ir Visvaldo Matijošaičio valdomame Kauno mieste.
Rimvydas Žiliukas Kaunas
Senojo Kauno draugijos pirmininkas 2011-08-02
