„Dėl liūto Simbos mirties – kaltinimai zoologijos sodo veterinarui“ , „Ligos palaužtas Kasparas taps muziejaus eksponatu“, „Zoologijos sodą persekioja nelaimės: gimdymo metu mirė kupranugarė“ – tokios antraštės lydi Kauno Zoologijos sodą nuo šių metų pradžios. Kaip pavyko išsiaiškinti, dėl padėties zoologijos sode susirūpinę ne tik Lietuvos gyventojai, ši įstaiga atkreipė ir Europinių institucijų dėmesį.
EAZA – Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija, kuriai priklausė ir Kauno zoologijos sodas, po kasmetinės patikros, šių metų vasario mėnesį, nutarė nutraukti narystės sutartį su ir išbraukti zoologijos sodą iš asociacijos sąrašo, paliekant galioti „kandidato“ statusą, tai elektroniniu paštu patvirtino April Adams, kuri yra EAZA koordinatorė.
„Kandidato“ statusas anot jos, reiškia, kad zoologijos sodui norint tapti nariu reikia daug pastangų ir laiko – yra reikalaujama atsižvelgti į Europinius standartus, siūloma keisti voljerų dizainą, gerinti veterinarijos sąlygų kokybę, atsižvelgti į zoologijos sodo lankytojų nuomonę. Visi punktai yra išdėstyti ir prieinami kiekvienam oficialiame EAZA puslapyje. Maža to, Kauno zoologijos sodui, kaip prastai besivystančiai organizacija, yra siūloma kito EAZA asociacijai priklausančio zoologijos sodo pagalba. Anot EAZA koordinatorės, užsienio zoologijos sodo direktorius turėtų reguliariai lankyti Lietuvą ,stebėti sąlygų keitimasį ir padėti įšspręsti problemas. Neoficialiai skelbiama, kad Kauno zoologijos sodui įvykdyti siūlomus pakeitimus skirta 5 metai, būtent tiek laiko pagal punktus, šiam sodui bus suteikta kito europinio zoologijos sodo pagalba.
Apie šias permainas vykstančias europiniu mastu Kauno zoologijos nepranešė. Nutylėjo, kad, dėl netinkamų laukiniams gyvūnams laikyti sąlygų, ši įstaiga jau senai patraukė europinių organizacijų dėmesį. Įdomu, kaip prie zoologijos sodo įvaizdžio gerinimo prisidės naujasis direktorius – Aurimas Didžiokas, kuris yra baigęs verslo administravimo bakalauro ir žurnalistikos magistro studijas , turintis pavaduotojo patirties botanikos sode. Įmantriai skambanti biografija ir matomas indėlis laukinių gyvūnų srityje? Kyla klausimas, ką toks žmogus nusimano apie Europos zoologijos sodų ir akvariumų organizacijos keliamus reikalavimus, kokią viziją jis mato tobulinant gyvunų voljero dizainą ir pritaikant zoologijos sodą edukacinėm bei mokslinėm reikmėm. Šias misijas turėtų vykdyti visi išsivystę europiniai zoologijos sodai.
Deja, bet Kauno zoologijos sodas vis dar stovi eilėje, patekti į europinių standartų asociaciją, kartu su Leningrado ,bei Kaliningrado zoologijos sodais. Kaimyniniai Rygos bei Talino zoologijos sodai yra pripažinti EAZA nariai, jie tvarkosi su keliamais reikalavimais ir gerina sąlygas gyvūnams nelaisvėje. Tai ir turėtų būti pagrindinis zoologijos sodų tikslas – užtikrinti laikomų gyvūnų gerovę. Gaila, tačiau pastarosios naujienos žiniasklaidoje, apie gyvunū netektis zoologijos sode parodo jog problema egzistuoja ir 21 amžiuje.
Kompetetingų specialistų stygius ir finansinių investicijų trūkumas, valdžios organizacijų abejingumas – kas atsakys kur problema? Faktas yra vienas – šiandieninė situacija, Kauno zoologijos sodą palieka įikatu, Lietuvos valstybėje...
