Pašokęs iš patalo jis metėsi į koridorių. Išvydo šlapias sienas, pro šviestuvą tekėjo vanduo.
„Pasižvalgau aplinkui – visuose kambariuose tas pats. Puoliau į laiptinę, pradėjo kaukti priešgaisrinė signalizacija. Per lifto šachtą, lubose esančius priešgaisrinės sistemos daviklius ir sienas tekėjo vanduo. Stovėjau milžiniškoje bent 1,5 cm gylio baloje“, – pasakoja J.Savilionis.
Iš pradžių kaimynai galvojo, kad kilo gaisras, tačiau gaisrininkų niekur nesimatė. Viršutinio aukšto avarinės laiptinės durys buvo užrakintos.
„Skambinau į bendrovę „Balterma“, prižiūrinčią mūsų namo karšto vandens ir šildymo mazgus. Avarinės tarnybos budėtojas labai vangiai paklausinėjo, kas nutiko. Viską papasakojus informavo, kad atvyks po 30 minučių“, – įvykius atkūrė J.Savilionis.
Tačiau pagalbos užtvindytos laiptinės gyventojai laukė ilgiau nei valandą – tik tada buvo užsuktas karštas vanduo. Iki tol žmonės gelbėjosi patys – statė kibirus ir tokiu būdu rinko vandenį. J.Savilionis sako išpylęs apie 30 kibirų vandens.
„Išlaužus šešto aukšto avarinės laiptinės duris aptikome ir šio košmaro kaltininką – trūko vandens stulpo sujungimas. Istorija kartojasi: prieš kelerius metus buvo trūkęs šalto vandens sujungimas, tačiau padariniai anuomet buvo minimalūs“, – dėstė nukentėjęs vilnietis.
Po avarijos laiptinė nuo šešto iki pirmo aukšto esą atrodo kaip po karo. „Visi pikti ir išsigandę, nuostolių begalės! Kas kaltas šioje situacijoje? Svarstome, kodėl tokie svarbūs mazgai netikrinami ir nekeičiami profilaktiškai? Juolab kad vandens stulpai (vamzdžiai) per sujungimus net nesimetriškai nutiesti. Guminiai sujungimai visada įsitempę ir yra rizika, kad tai gali pasikartoti bet kuriuo metu“, – svarsto penktame daugiabučio aukšte gyvenantis J.Savilionis.
Jo manymu, tikroji avarijos žala pasimatys maždaug per savaitę: dalis kaimynų atostogauja ir neturėjo galimybės gelbėti savo turto. J.Savilionis pasakoja, kad jo buto koridoriaus sienos smarkiai užpiltos, likusios vandens dėmės, be to, grindų laminatas iškilo, todėl buto durys vos atsidaro.
Manau, dėl to, kas atsitiko, kaltas daugiabučio statytojas, naudojęs prastas medžiagas. Tačiau ne mažesnė atsakomybė tenka ir „Baltermai“, kuri turėtų užbėgti tokiems įvykiams už akių.
Liftas neveikia, karštas vanduo užsuktas. Kada bus sutaisytas gedimas – neaišku.
„Manau, dėl to, kas atsitiko, kaltas daugiabučio statytojas, naudojęs prastas medžiagas. Tačiau ne mažesnė atsakomybė tenka ir „Baltermai“, kuri turėtų užbėgti tokiems įvykiams už akių“, – įsitikinęs J.Savilionis.
Jis neslepia, kad savo būsto nėra apdraudęs. „Tačiau kaimynai pikti, nes tai jau ne pirmas kartas. Todėl žadame rašyti pretenziją ir stengsimės išsireikalauti kompensaciją“, – neslepia ryžto.
Trūkusi mova buvo nauja
Bendrovės „Balterma ir ko“ Šilumos skyriaus vadovė aiškino, kad nelaimės niekaip nebuvo įmanoma numatyti, mat trūkusi mova buvo nauja.
„Nuolat periodiškai tikriname movas. Neseniai buvo atliktas patikrinimas ir šiame name. Jei turime įtarimų, keičiame movas. Tačiau šiuo atveju mova, kurį trūko, buvo neseniai keista“, – apgailestavo įmonės atstovė.
Viskas vyks, kaip numatyta draudimo taisyklėse ir teisės aktuose.
Bendrosioms patalpoms padarytą žalą turėtų kompensuoti draudimas.
„Balterma ir ko“ atstovė svarstė, kad butai naujos statybos namuose dažniausiai įsigyjami su paskola, todėl nuo užliejimo paprastai būna apdrausti.
Gyventojams, kurių nuosavybė nebuvo drausta, rekomenduojama kreiptis į namą administruojančią bendrovę: „Viskas vyks, kaip numatyta draudimo taisyklėse ir teisės aktuose.“
