„Žinau viską" talentinga žurnalistė Liudmila Timofejeva
Eilinis šešiolikmetis, gyvenantis Europoje, turi ne tik šūsnį pareigų, bet ir nemažai teisių, kurių augdamas įgyja vis daugiau. Jis gali mesti mokyklą ir įsidarbinti, tuomet mokėti mokesčius valstybei, susituokti ir net būti pasiųstas kariauti. Tačiau jis neturi vienos esminės teisės - teisės dalyvauti rinkimuose ir rinkti valdžios atstovus, nuo kurių sprendimų priklauso ir jo gyvenimas.
Jau ne vienerius metus visoje Europoje ir kitur svarstomas klausimas - leisti šešiolikmečiams dalyvauti valdžios rinkimuose ar visgi per anksti. Kol valstybės atsakingai svarstė, diskutavo ir svėrė visus „prieš" ir „už", 2007 metais Austrija pirmoji surizikavo ir paskelbė - nuo šiol prie balsavimo urnos žingsniuos ir šešiolikos sulaukę austrai.
Vėliau austrų pavyzdžiu pasekė vokiečiai, leidę balsuoti nuo šešiolikos 7 - iose iš 16 - ikos žemių, vienas Šveicarijos kantonas, dar aktyvesnes diskusijas pradėjo kitos šalys. Susituokę šešiolikmečiai jau gali balsuoti Vengrijoje, dirbantys - Slovėnijoje. Per 2011 - ųjų metų rinkimus pastangas sudominti jaunuolius politika parodė ir Norvegija, leidusi 20 pasirinktų savivaldybių šešiolikmečiams rinkti vietos valdžią. Taip pat šešiolika metų - riba, kai jaunimas gali pradėti rinkti valdžią trijose Didžiosios Britanijos Karalystei priklausančiose teritorijose. Diskusijų šia tema būta ir Lietuvoje. Čia prieš dvejus metus iniciatyvą rodė dabartinis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Visgi, A. Zuoko užregistruota Konstitucijos pataisa nesulaukė palaikymo nei Seime, nei visuomenėje.
Rinkėjų amžiaus mažinimas pasaulyje nėra neįprastas dalykas. Nors dabar daugumoje Europos Tarybos valstybių narių minimalus rinkėjų amžius - 18 metų, šis mums įprastas amžius nustatytas ne taip jau seniai. Leidimas balsuoti nuo aštuoniolikos metų plačiai paplito po 1970 - ųjų reformos, sumažinusios rinkėjų amžiaus cenzą nuo 21 metų.
Vis didesnio valstybės gyventojų skaičiaus įtraukimas į valdžios rinkimo procesą be abejonės stiprina demokratiją. Kuo didesnė visuomenės dalis dalyvauja rinkimuose, tuo geriau rinkėjų lūkesčius pateisinantys valdžios atstovai išrenkankami. Daugiau piliečių įtraukti į valstybės valdymą siekta jau Europoje vykusių demokratinių revoliucijų metu, kurioms pradžią davė 1789 - ųjų Prancūzijos revoliucija. Greta rinkėjų pasiturinčių vyrų balso teisę gavo moterys ir vargingesni gyventojai.
Rinkėjų amžiaus mažinimas prisidėtų ne tik prie demokratijos plėtros. Manoma, kad jaunimas, įgijęs teisę balsuoti, taptų atsakingesnis ir pradėtų labiau domėtis valstybės valdymo procesais. Kaip rodo statistika, daugiau negu trys ketvirtadaliai 2008 metais pirmą kartą balsavusių šešiolikmečių austrų ir toliau sekė politines aktualijas daugiau negu kartą per savaitę. Tuo tarpu daugiau negu du trečdaliai teigė, jog juos domina rinkiminė kampanija.
Vokietijoje atlikti tyrimai taip pat patvirtina - jaunimas nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų rimčiau žiūri į pareigą balsuoti negu tie, kurie pradėjo dalyvauti rinkimuose aštuoniolikos. Tyrimai rodo ir tai, jog kuo ilgiau žmogus turi laukti balso teisės, tuo pasyvesnis rinkėjas ir politinio gyvenimo sekėjas jis tampa ateityje.
Nors argumentų, kodėl reikėtų mažinti rinkėjų amžių yra žymiai daugiau negu galimų minusų, o šalių, kuriose šešiolikmečiai jau turi balso teisę, patirtis rodo, jog jokių neigiamų atoveiksmių nėra, susiformavo pakankamai nemažas būrys griežtai nepalaikančių iniciatyvos. Skeptiškesni rinkiminio amžiaus mažinimui atvirai spjauna į jaunimo ir jo šalininkų vilčių aruodą - esą užteks jums ir moksleivių parlamento rinkimų. Daugelio jų nuomone, šešiolikmetis gali turėti suaugusiojo kūną, bet jo mintys vis dar tebėra kaip vaiko.
Rinkėjų amžiaus mažinimo oponentai remiasi neoficialiais tyrimais, pasak kurių, pats jaunimas yra prieš balsavimą nuo šešiolikos. Manoma, kad šešiolikmečiams didelę įtaką gali padaryti žiniasklaida, tėvai ir draugai. Jie nėra pakankamai susipažinę su politiniais procesais ir galų gale iš jaunimo neturi būti reikalaujama tokios atsakomybės kaip iš suaugusiųjų - negalima anksčiau laiko atimti teisės būti tiesiog vaiku.
Tačiau aktyvus jaunimo įsitraukimas į įvairių organizacijų veiklą ir apklausų statistika byloja visai ką kita. 19% Jungtinės Karalystės šešiolikmečių ir septyniolikmečių pasisakė, jog neabejotinai dalyvautų rinkimuose, jei turėtų balso teisę, o 65,5% jų mieliau balsuotų negu ne. Dar 2002 metais Lietuvoje pradėjus diskutuoti šia tema, išsiaiškinta, kad per 90% 15 - 17 metų paauglių noriai dalyvautų rinkimuose.
Beje, Kanadoje jau keturiolikmečiai gali įstoti į partijas ir gauna balsavimo teisę joje. Kanadiečiai svarstė ir galimybę leisti dalyvauti rinkimuose nuo 14 metų. Šiek tiek vyresniems, penkiolikmečiams, balso teisė buvo suteikta Irane, bet minimalus rinkėjų amžius vėl buvo sugrąžintas prie 18 metų.
Poreikį mažinti rinkėjų amžių pakursto ir sparčiai senstanti Europa. Vidutinis balso teisę turinčių žmonių amžius Europoje kasmet didėja, nes balsuojančio jaunimo būrys nėra didelis. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, 2020 metais 15 - 24 metų amžiaus europiečiai sudarys 10,9% gyventojų, o 65 - 90 sulaukusieji - 20,6% Europoje gyvenančiųjų.
Kyla rimta grėsmė, jog pradės dominuoti vyresnių žmonių interesai, o jaunimo problemos nublanks jų šešėlyje. Jungtinės Karalystės kampanija „Votes at 16" tvirtina, jog svarbiausia priežastis, kodėl dalis šių dienų jaunimo nerodo entuziazmo domintis politika yra ta, jog jie nusivylė politikais ir politinėmis partijomis, kurios ignoruoja jų problemas. Jeigu šešiolikmečiai dalyvautų rinkimuose, politikai būtų suinteresuoti parengti patrauklesnes jaunimo politikos programas.
2011 m. birželio 20 - 24 dienomis vykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje priimta nauja rezoliucija, skatinanti 47 Europos Tarybos šalis nares vėl apsvarstyti rinkėjų amžiaus mažinimo klausimą. Taip pat, valstybės turėtų skatinti jaunimo pilietiškumą, pasitelkiant švietimą. Svarbu sudaryti visas būtiniausias sąlygas jaunimui, kad jis taptų pilietiškai aktyvus.
Kalbant apie rinkėjų amžiaus mažinimą, kyla klausimas ir dėl to, kas gali iškelti savo kandidatūras. Šiuo metu Lietuvoje į savivaldos institucijas galima pretenduoti nuo 20 metų, nuo 25 - erių į Seimą, o nuo 40 metų asmuo gali būti renkamas prezidentu. Kampanija „Votes at 16" tvirtina, jog čia išvis neturėtų būtų jokių apribojimų. Jos teigimu tai turi priklausyti tik nuo partijų, kurios atrenka savo būsimus bendražygius, kriterijų ir nuo rinkėjų nuomonės. Ką gali žinoti - galbūt kokio nors jaunuolio planai, strategijos ir jaunatviškas maksimalizmas sulauks daugiau palaikymo negu jau seniai politikos arenoje žinomo veido vizija. Juolab kad ir balsuoti ateis bendraamžiai... Skamba grėsmingai? Bet kas būna tiems, kurie nerizikuoja?
Verta apsilankyti: Detali informacija rinkėjų amžiaus mažinimo tema: http://www.assembly.coe.int/Mainf.asp?link=/Documents/WorkingDocs/Doc11/EDOC12546.htm Oficialus kampanijos „Votes at 16" puslapis: http://www.votesat16.org/
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
