Šiandien, kaip ir visi Lietuvos abiturientai rašiau lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Laikiau valstybinį, ir šis, po streso pilnos vakar dienos, pasirodė tikrai neprastas išbandymas.
Bet baigęs rašinį, egzamino patalpą palikau su plačia šypsena. O ką dar daryti, kai toks akmuo nuo širdies nukrenta? Ir matydamas tai, kaip „Facebook“ grupėje dvyliktokai įtemptai ruošėsi šiam egzaminui, tikrai maniau, kad šiandien jau neteks matyti tokių ašarų pakalnių, kaip po anglų kalbos egzamino, kuris, beje, man taip pat neatrodė sunkus. Tą liudija ir iš 60 galimų skaitymo/klausymo taškų surinkti 52. O dar šiemet mano pusmetis buvo įvertintas 5-tui.
Grįžtant prie temos, kaip ir sakiau, nesitikėjau šiandien sulaukti pasipiktinimo pilnų straipsnių, ir štai, matau vilniečio Danieliaus rašinį. Skaitau ir nežinau ką daryti, juoktis ar verkti, kad 18-19 metų vaikinai dabar yra tokie nebrandūs.
Na negi tu, žmogau, pirmą kartą važiuoji autobusu ar troleibusu? Praktiškai visi jie smirda ir visi tą žino, nepatinka – važiuok savo automobiliu.
Jau straipsnio pradžioje prasideda verkšlenimai dėl viešojo transporto. Na negi tu, žmogau, pirmą kartą važiuoji autobusu ar troleibusu? Praktiškai visi jie smirda ir visi tą žino, nepatinka – važiuok savo automobiliu.
Neilgai trukus perskaitau iš kojų verčiančią frazę: „Dokumento patikrinimo procedūra privertė mane išsitraukti asmens tapatybės kortelę“. Vaikine, ar tik rankos netyčia nesusilaužei tokį sunkų darbą atlikdamas? Tai yra privaloma procedūra, norint įsitikinti, kad į egzaminą ateina būtent tie egzaminuojamieji, kurie ir turi ten būti. Ir niekam nerūpi, kreivas tavo veidas ar tiesus, vis tiek tikrintojas jį pamiršo vos paėmęs kito abituriento kortelę.
Lyg to būtų negana, mokinys pradeda skųstis ir savo sėdima vieta bei susodinimo sistema, mat pasodintas toli nuo lango. Ir pagal ką dar, jei ne pagal pavardes, tavo manymu, turėjo būti susodinti egzaminą laikantys abiturientai? Plaukų spalvą?
Jau tikrai galvojau, kad blogiau būti negali. Deja, klydau. Pasirodo net ir „katastrofiškomis salygomis prie uždaryto lango ir suskilusios sienos“, Danielius parašė beveik genialų rašinį. Tiesiog šedevrą, tik imkit ir į vadovėlius dėkit. Ir neduok Dieve, dar jį išdrįs „piktas dėdė“ vertintojas neįvertinti 100-ku!
Baigdamas Danielius prašė padėkoti NEC'ui, tai būtent taip ir padarysiu: Ačiū Nacionaliniam egzaminų centrui, už šio „protingo“ abituriento išvarymą iš Lietuvos, nes tokios ašarų pakalnės šiai šaliai tikrai nereikia.
Danieliau, sveikinu, mokyklą baigei, o dabar sėkmės tau pasaulyje, kuriuo taip nenori domėtis!