Pasaulio lietuvių susitikime prasidėjo diskusijų sesijos, kuriose žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai diskutuoja mokslo, verslo, kultūros bei politikos temomis. Šeštadienio popietę nemažai klausytojų sulaukė verslo diskusija „Eksportas: Lietuvos identitetas ir lietuviško verslo ypatumai“. Savo pranešimą skaitė Omano sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė, kuri stengėsi atkreipti dėmesį į lietuvių identiteto problemas, kurios trukdo jiems siekti savo tikslų ir išsiveržti į platųjį pasaulį su savo idėjomis.
Pasak pranešėjos, būdama maža valstybe, Lietuva yra pasmerkta eksportuoti, bet nueiti toli neleidžia ne lietuvių išsilavinimas ar žinių neturėjimas, o mūsų identitetas.
Kaip pavyzdį ji pateikia kai kurių lietuvių verslininkų, bandančių dalyvauti tarptautinėse parodose portretą. Jie teigia, kad viską padarė, bukletus turėjo, kostiumas gražus, marškiniai išlyginti, bet, matyt, organizatoriai blogi ar paroda šiais metais nevykus, nes niekas prie jų parodoje nepriėjo. Pasak pranešėjos, nereikia laukti, kol kažkas prieis. Kai kurie nedrįsta patys imtis iniciatyvos, užkalbinti žmones, kontaktuoti su kitais. Jei neįvyksta kontaktas, tai nebūna ir pardavimo.
Kitas neigiamas lietuvių bruožas tas, jog mes nepasitikime kitais. Boleta pastebi, kad lietuvis geriau projektą padės į šalį jo net nepradėjęs nei dalinsis su kitu partneriu šio projekto vaisiais. O jeigu kas nors pavyks ir tikrai paskui reikės dalintis pelną?
Taip pat lietuviai turi „žvejo sindromą“ – žuvingų vietų neišduoda. Jei lietuvis nuvažiavo į užsienį, sudarė sėkmingą sandorį ir kažkas jam pasisekė, kitam lietuviui jis sakys, kad ten nevažiuotų, nes ten nieko gero vietoje to, kad mestų tinklą ir visi kartu užkariautų užsienio rinkas.
Pranešėjos nuomone, reikėtų savyje pralaužti stereotipus apie užsienio šalis ir palankiau į jas žiūrėti bei bandyti drąsiau eiti į jų rinkas kooperuojantis ir dalijantis informacija.
Po pranešimo vyko diskusija Lietuvos identiteto tema, kurioje dalyvavo Tomas Jaskelevičius, "Arginta group" verslo plėtros direktorius, ūkio ministras Evaldas Gustas, Omano sultonato garbės konsulė Boleta Senkienė, VŠĮ "Versli Lietuva" generalinis direktorius Mantas Nocius, seimo narys Eligijus Masiulis, pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.
Diskusijos moderatorius Raimondas Kuodis teigė, jog reikia išnaudoti žmonių tuštybę – žmonės nemėgsta naudoti tų pačių prekių, visi nori būti individualūs, todėl jei eksportuoji prekes su geru prekės ženklu, tai gali daug uždirbti. Pavyzdžiui, vokiečių prekės asocijuojasi su kokybe, japonai turi gerus automobilius. Taigi diskusijos dalyviams buvo užduotas klausimas, ką Lietuva turi ir kuo gali nustebinti pasaulį?
Pasak Tomo Jaskelevičiaus, Lietuva gali bet ką eksportuoti. Ji tokia nedidelė, kad užsieniečiai nupirks viską – tik svarbu važiuoti ir kalbėtis. Ūkio ministras teigė, kad mes galime pagaminti pakankamai aukštos kokybės produkciją. Kaip pavyzdžius išskyrė Džiugo sūrį, varškės sūrelius. Jis kalbėjo, kad lietuviai gali išskirti savo produkciją, bet pirmiausiai turime susidoroti su savo uždarumu ir įveikti savo blogą savybę – informacijos nesidalinimą su kitais.
Ar dėl vėsoko oro ar dėl gana abstrakčių diskusijos dalyvių pasisakymų pilnutėlė Verslo palapinė per diskusijos vidurį gerokai ištuštėjo, nors pradėjus kalbėti seimo nariui Eligijui Masiuliui, save pristačiusiam kaip asmeniui, eksportuojančiam sveiko proto idėjas Lietuvos politikoje, salė šiek tiek prakuto dėl jo linksmų komentarų. Pasak Masiulio, mūsų problema, kad mes jokie. Daug kur mus žino, bet dar yra daug vietų, kur mūsų ir nežino. Tai pirmiausiai reikia patekti į futbolo čempionatą.
Galiausiai visi diskusijos dalyviai sutarė, kad iš prigimties lietuviai yra labai kuklūs, o norint ką nors pasiekti reikia nebijoti užmegzti kontaktų ir parodyti save.
