Tautinių mažumų moksleiviai Lietuvoje vis dažniau susiduria su nerimą keliančiais pokyčiais ir pertvarkomis. Dar neatslūgus nerimui dėl prieš metus priimto naujojo Švietimo įstatymo, kuris buvo sutiktas protesto mitingais ir eitynėmis, jau vėl planuojama tautinių mažumų – rusakalbių – mokyklų reorganizacija Vilniaus mieste, po kurios ketinama panaikinti Žvėryno rajone esančią Mstislavo Dobužinskio vidurinę mokyklą. Teigiama, kad mokiniai iš pastarosios mokyklos bus perkeliami į Vilniaus Lukiškių vidurinės mokyklos patalpas.
Šiuo metu Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinė mokykla skelbiama nykstančia, nes joje šiuo metu mokosi 156 moksleiviai. Bet ar sprendimus mokyklų reorganizacijų klausimais tikrai lemia skaičiai ir racionalūs argumentai? Verta suabejoti. Nes yra mokyklų, kuriose moksleivių skaičius yra dar mažesnis nei 156, tačiau jos ir toliau sau sėkmingai gyvuoja.
Štai visai šalia Druskininkų miesto, Viečiūnuose, veikia pagrindinė mokykla, kurioje šiuo metu mokosi vos 150 moksleivių. Ateities prognozės taip pat nedžiugina, nes pažvelgus į pastarųjų metų statistiką tampa akivaizdu, kad mokinių čia ir toliau tik mažės, netgi labai sparčiai. Dar 2008–2009 mokslo metais Viečiūnų pagrindinėje mokykloje mokėsi 178 moksleiviai, o dabar jų – jau tik 150.
Taigi, atrodo, ir čia skaičiai rodo akivaizdų mokyklos nykimą, tačiau kodėl jos tada nesirengiama likviduoti? Kodėl vienu atveju 156 moksleiviai – per mažai (mokykla likviduojama), o kitu jau ir 150 yra pakankamai (mokykla gyvuoja)? Ir kodėl beveik vienodą moksleivių skaičių turinčių mokyklų suplanuotas likimas nėra vienodas? O gal čia jau galima įžvelgti ir diskriminacijos, nelygybės ir neteisybės aspektą?
Nerimauti tikrai yra dėl ko. Ir ne vien dėl tos priežasties, kad situacija atrodo neteisinga matematine prasme, remiantis moksleivių skaičiaus mokykloje kriterijumi. Jau pats mokyklos likvidavimas yra pakankamai drastiškas veiksmas, kuris gali neigiamai paveikti moksleivių emocinę savijautą. Ir kol Viečiūnų pagrindinė mokykla džiaugiasi savo veiklos tęstinumu, Vilniaus Mstislavo Dobužinskio mokyklos moksleiviai jau ima nerimauti. Juk dauguma jaunuolių, besimokančių Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje, veikiausiai patirs sunkumų, kuomet jiems reikės susidurti su pakitusia tvarka ir aplinka naujojoje mokykloje. Adaptacijos periodas ir psichologinis diskomfortas dėl pokyčių gali neigiamai paveikti moksleivių mokymosi galimybes.
Taigi maža, bet jauki Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos bendruomenė galimai bus sugriauta. Gaila, tačiau reikia pastebėti, kad mokykloje, kurioje moksleivių skaičius mažesnis, kiekvienu mokiniu galima pasirūpinti atsakingiau, atidžiau, o štai skaičiui augant, moksleiviai virsta mase, kurioje laiko kiekvienam rasti vargu ar įmanoma.
Tiesa, prieš imantis pokyčių ir mokyklų reorganizacijos reikia įvertinti ne tik psichologinius, bet ir racionalius, kasdienius veiksmus. Pavyzdžiui, reikia išsiaiškinti, ar moksleiviai ir jų tėvai nepatirs papildomų sunkumų dėl mokymosi įstaigos vietos pakeitimo. Tiems, kurie lanko Mstislavo Dobužinskio vidurinę Žvėryno rajone, Lukiškėse esanti vidurinė mokykla gali neatstoti prieš tai buvusių susisiekimo, prieinamumo bei patogumo sąlygų. Juk keičiantis vietai, keičiasi ir kasdieniai įpročiai, kelionės planavimas, transporto eiga.
Galop, žinoma, daugelis gali sakyti, kad visa tai – smulkmenos, kad prie visko galima priprasti. Tačiau šiuo atveju juk kalbama apie vaikus, jaunuolius, kurie yra pakankamai greitai pažeidžiami ir jautrūs aplinkai. Todėl bet koks beatodairiškas veiksmas gali destruktyviai paveikti vaiko emocinę gerovę, savijautą, mokymosi galimybes.
Be to, jei jau sumanyta imtis reformų, pokyčių, naujovių, reikia veikti visiems drauge ir išvien. O štai jei viena 150-ies moksleivių bendruomenė gali gyvuoti, kai tuo tarpu kita, sudaryta iš 156-ių, jau priversti skirstytis, tai tokia situacija tik skatina neteisybę, nelygybę ir veda į kraštutinumus.
Gintarė Pugačiauskaitė
