Pasidalinkite savo istorija ikrauk@15min.lt
„Neteisybė. Aš už vaikų skiepijimą. Ir labai džiaugiausi, kai nuo šio spalio buvo papildytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius pneumokokine vakcina. Tačiau vakar poliklinikoje pasiteiravus, kada tokį skiepą gausime, išgirdau: „Pneumokikinė vakcina tik gimusiems nuo rugpjūčio.“ Suprask, 7 mėnesių kūdikio nemokamai neskiepysime“, – stebisi Jolita.
Pirmagimį auginanti moteris žino, kad pneumokokinė infekcija sukelia iki 70 proc. visų plaučių uždegimų. Didžiausias sergamumas pneumokokine infekcija registruojamas tarp vaikų iki 2 metų.
„Galime pasiskiepyti mokamai – laukia trys vakcinos po maždaug 200 litų. Būtinai paskiepysiu dukrą, juolab, kad gydytoja rekomenduoja – infekcija baisi. Ir vis dėlto: kuo kitokie vaikai, gimę anksčiau nei rugpjūtį? Ir ar toks valstybinis vakcinavimas duos naudos? Negi anksčiau nei rugpjūtį gimę vaikai, kurių paskiepyti tėvai neišgali, yra pasmerkti žaibiškai mirti? Velniop tokią valstybės politiką!, – piktinasi moteris ir ironizuoja. – Gal ir privalomą sveikatos draudimą galėčiau mokėti tik nuo rugpjūčio – kokių 2099-ųjų metų.“
Pradedama nuo vienos amžiaus grupės
Galimybė nemokamai paskiepyti vaikus nuo pneumokokinės infekcijos buvo įtvirtinta nuo šių metų spalio 1-osios įsigaliojus naujam vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriui.
Vaikai, gimę liepos 29, o ne rugpjūčio 1 dieną jau negali pretenduoti į nemokamą pneumokokinę vakciną – jų tėvams dar pikčiau.
Pagal jį nuo infekcijos skiepijami 2, 4 ir 12–15 mėnesių kūdikiai.
„Tie, kuriems spalio 1-ąją ir vėliau sueis du mėnesiai“, – 15min.lt paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Samp.
Ji pažymėjo, kad praktika, kai nustatoma konkreti data, nuo kurios pradedama skiepyti naujai įtraukiamomis į skiepų kalendorius vakcinomis, taikoma ir kitose šalyse: „Nė viena šalis nėra pajėgi, įtraukiant naujas vakcinas, skiepyti visas amžiaus grupes. Be to, skirtingose amžiaus grupėse paprastai taikomos ir skirtingos skiepijimo schemos.“
N.Samp pateikė ir pavyzdžių. „Lietuvoje nuo 2008 metų vaikai prieš mokyklą skiepijami nuo kokliušo, kūdikiai skiepijami neląsteline kokliušo vakcina ir t.t., nors vyresniems vaikams tai nebuvo taikyta. O nuo 2004 metų Lietuvoje į skiepijimų kalendorių įtraukta B tipo Haemophilus influenzae (infekcija sukelianti invazines ligas – sepsį, meningitą, panašiai kaip ir pneumokokinė infekcija) vakcina pradėti skiepyti tik 2004 metais gimę vaikai, vyresni nebuvo skiepijami“, – aiškino SAM atstovė.
Galės skiepyti, bet to nedarys
„Pradedant naują vakcinaciją visada kyla tėvų, kurių vaikai nepatenka į nustatytą grupę, nepasitenkinimas. Tarkime, jei būtų nuspręsta skiepyti vaikus nuo 7 mėnesių, nukentėję jaustųsi tie, kurie augina 8 ir 9 mėnesių kūdikius. Šiuo atveju net vaikai, gimę liepos 29, o ne rugpjūčio 1 dieną jau negali pretenduoti į nemokamą pneumokokinę vakciną – jų tėvams dar pikčiau. Tačiau atskaitos taškas turi būti – tokia tarptautinė praktika“, – SAM specialistei antrino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Greta Gargasienė.
Skiepų šalininkams gali atrodyti neteisinga ir tai, kad dalis tėvų, galinčių nemokamai paskiepyti vaiką, to nedarys. Tačiau tokia realybė.
Abejojantiems G.Gargasienė rekomenduoja perskaityti vakcinos aprašą ir pasidomėti apie ligas, jų sukeliamas komplikacijas, mirčių atvejus.
100 proc. neapsaugo nė viena vakcina. Ji skirta apsaugoti ne tiek nuo pačios infekcijos, kiek nuo sunkių jos komplikacijų ir mirties atvejų.
„Visos ligos, nuo kurių skiepijama, yra labai rimtos“, – užtikrino specialistė.
Vienintelis būdas išsaugoti kolektyvinį imunitetą
Pneumokokai sukelia iki 70 proc. visų plaučių uždegimų ir 13–19 proc. visų bakterinių meningitų. Pneumokokai yra dažniausi vidurinės ausies ir plaučių uždegimų sukėlėjai.
Todėl pneumokokinės infekcijos imunoprofilaktika labai svarbi, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios infekcijos. Vakcinos efektyvumas vaikams siekia iki 82–90 proc.
„100 proc. neapsaugo nė viena vakcina. Ji skirta apsaugoti ne tiek nuo pačios infekcijos, kiek nuo sunkių jos komplikacijų ir mirties atvejų. Vakcinos sukuriamo imuniteto lygis priklauso nuo kiekvieno organizmo ypatumų“, – aiškino G.Gargasienė.
Analizuojant Lietuvos dešimties metų skiepijimo apimčių tendencijas, didėjimo tendencija stebima tik skiepijant difterijos, stabligės, kokliušo vakcina metų vaikus, kitų vakcinų skiepijimo apimtys pastaraisiais metais sumažėjo.
„Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad, jei sergamumas kokia nors liga sumažėja, tai nereikia skiepytis. Juk būtent dėl skiepų kai kurių ligų skaičius sumažėja taip, kad mes apie jas net užmirštame. Todėl labai svarbu skiepytis ir išlaikyti kolektyvinį imunitetą“, – akcentavo G.Gargasienė.
