Klasikinė, liaudies, sakralinė, pop, disko, soul, house stiliaus muzika, džiazas, biuzas, rokas, regis, repas, rokenrolas, hiphopas, sunkusis metalas - muzikos stilių yra išties daug ir be galo įvairių. Skirtingą muzikos poveikį organizmui pastebėjo dar senovės egiptiečiai. Ar iš tiesų muzika gali gydyti? Kokia ir kaip?
Anot mokslininkų, ramūs garsai lėtina pulsą, mažina arterinį kraujo spaudimą, greitos melodijos, priešingai, organizmą tonizuoja, priverčia širdį plakti greičiau.
Muzikos gydomosios savybės
Kaip teigia Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė Vilmantė Aleksienė, žmogus muziką intuityviai naudojo dar žiloje senovėje. Įvairiose tautose bei kultūrose skirtingų instrumentų tam tikri sąskambiai buvo naudojami įvairių ritualų metu: per vestuves, laidotuves, gimstant kūdikiui, per apeigas, kurių metu jaunuoliai būdavo įšventinami į suaugusiųjų pasaulį, taip pat susirgus žmogui. Antikos laikų mituose kalbama, kad senovės graikų dainius Orfėjas savo lyra žmones priversdavo nurimti, o jo sekėjas mąstytojas Pitagoras muzikos garsais gydė sunkius ligonius. Apie muziką kaip terapiją rašoma netgi Biblijoje - Dovydas depresija sergantį karalių Saulių išgydė grodamas arfa.
„Mokslininkai tyrimais įrodė, kad muzika padeda ne tik jaustis geriau, bet ir sveikti: gerina medžiagų apykaitą, malšina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą bei kraujotaką. Tai ypač būdinga klasikinei muzikai. Tuo tarpu trankios, perdėm energingos ir triukšmingos muzikos „perdozavimas" sveikatą neretai veikia neigiamai - nuolat jos klausydamasis žmogus tampa irzlesnis, piktesnis, nervingesnis", - tvirtina V. Aleksienė. Anot V.Aleksienės, kalbant apie muziką kaip apie gydomąją priemonę, verta žinoti, kad pastarosios stilius parenkamas labai individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, galimybes, muzikinius gabumus, terapinius poreikius. Muzikinė veikla aprėpia grojimą muzikos instrumentais, dainavimą, improvizavimą, muzikos klausymą, jos kūrimą, intonavimą, įvairius muzikinius žaidimus.
Organizmo stiprinimui
Pasak mokslininkų, labiausiai gydomosiomis savybėmis pasižymi klasikinė muzika. Prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Santariškių klinikose netgi buvo rengiami klasikinės muzikos koncertai. Ligoniams dainuodavo kylančios žvaigždės ir pasaulyje jau pripažinti atlikėjai. Koncertų tikslas - paspartinti ligonių rekreaciją, suteikti emocinę ir protinę atgaivą, sustiprinti ligoninėje skirto gydymo kursą.
Remiantis tyrimais, klasikinės muzikos teigiamas poveikis organizmui ypač pastebimas kai žmogus jaučiasi pervargęs, įsitempęs, nukamuotas streso ir rūpesčių. Tačiau tikrai ne kiekvienas randa laiko pasiklausyti klasikinių melodijų. Kaip teigia vaistininkė Zita Janušauskienė, po šaltojo metų sezono ir gana permainingo pavasario nemažai žmonių vis dar skundžiasi organizmo išsekimu, nuotaikų kaita, dirglumu, nuovargiu, prastu miegu. „Organizmą stiprina, energiją ir jėgas sugrąžina ne tik visavertė mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas, apgalvotai ir atsakingai pasirinkti vitaminai, maisto papildai, žolelių arbatos, bet ir įvairios terapijos, tarp jų ir klasikinės muzikos", - pasakojo vaistininkė.
Norite tikėkite, norite ne... - Smuiko ir fortepijono garsai ramina nervus. - Gitaros muzika palankiai veikia širdį, jos patariama klausytis sergant kraujagyslių ligomis. - Fleitos melodijos padeda atsipalaiduoti. - Pučiamųjų instrumentų muzika spartina kasos veiklą. - Klavišinių garsų patariama klausytis kamuojamiems skrandžio bėdų, esant sutrikusiam virškinimui. - Būgnų muzika turi teigiamo poveikio stuburui.
