Šeštadienio popietę sostinės Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę protestuotojai reiškė nepritarimą ne tik ACTA įstatymo nuostatoms, tačiau ir piktinosi šio įstatymo pasirašymo aplinkybėmis. Anot susirinkusiųjų, prieš pasirašant ACTA‘ą, šį įstatymą derėjo daugiau aptarti viešojoje erdvėje. Sausio 26 dieną Lietuva kartu su dar 20 valstybių Japonijoje pasirašė susitarimą dėl kovos su klastojimu - ACTA.
Viena iš priežasčių, dėl ko buvo protestuojama prieš ACTA įstatymą, buvo baimė dėl galimai užsidarysiančių lankomų internetinių svetainių. „Mylime laisvą internetą. Įsigalėjus ACTA įstatymui uždarys kelias mylimas svetaines, kuriose mėgstu lankytis. Nepatinka ir ta idėja, kad jeigu netyčia ką nors padarysi, jau galės tave bausti“, – kalbėjo viena iš protesto dalyvių.
Dar vienas pasipiktinimą kėlęs ACTA aspektas buvo per mažas visuomenės informuotumas apie tai. Kudirkos aikštėje protestavęs vilnietis sakė: „Aš protestuoju ne prieš ACTA, bet prieš tai, jog jis tiesiogiai daro įtaką mano asmeniniam gyvenimui ir mano laisvėms, bet apie ACTA nebuvo visiškai diskutuota viešojoje erdvėje prieš jį pasirašant.“
Kiti protesto akcijos dalyviai išreiškė pasipiktinimą ne tik ateity galimai ribojamu įvairių portalų prieinamumu, bet ir valdžios intervencija į jų asmeninį gyvenimą: „Aš esu prieš ACTA, nes ji ribos mano privatų gyvenimą. Žmonės galės įeiti į mano namus, naršyti po mano kompiuterį vien todėl, kad jie kažką įtaria, o ne todėl, kad turėtų pagrįstų kaltinimų.“ Panašią nuomonę išsakė ir po „V for Vendetta“ herojaus kauke besislepiantis dalyvis: „ACTA yra toks įstatymas, kuris labiau varžo žmonių teises, nei padeda jas apsaugoti. Sako, kad jis yra prieš piratavimą ir saugo kūrėjų autorines teises, o iš tikrųjų tai labiau pažeidinėja žmogaus teises, nes jis leidžia apieškoti žmogaus nešiojamąjį kompiuterį, telefonus ir tai daryti neatsiklausus.“
Protesto dalyvių pasisakymai apie jų dalyvavimo priežastis taip pat atspindėjo ir prastos ekonominės situacijos realijas šalyje. Naujausios programinės įrangos neįperkantys žmonės būtų priversti naudotis prastesniais jų analogais, o tai galėtų daryti neigiamą įtaką akademiniams pasiekimams: „Aš esu prieš ACTA, nes ji ribos naujausios programinės įrangos siuntimą. Pavyzdžiui, aš studijuoju grafinį dizainą ir man reikia naudotis naujausia programine įranga. Ji brangiai kainuoja ir studentui yra neįperkama. Žinoma, yra visokios studentiškos programų versijos, bet darbas su jomis yra ribotas.“ Nuomonę, apie sunkiau prieinamą studijoms ir mokslui reikalingą medžiagą išsakė ir daugiau protesto akcijoje dalyvavusių studentų.
Neigiamą požiūrį į ACTA iš finansinės perspektyvos taip pat atspindėjo ir protestuojančiųjų argumentai dėl negalėjimo įpirkti naujausių DVD filmų ir muzikinių kompaktų. „Anksčiau internetas buvo tokia erdvė, kurioje žmogus galėjo laisvai ir nevaržomai dalintis informacija, o priėmus ACTA to nebebus galima daryti. Nebebus galima taip paprastai gauti filmų įrašų, nes, pavyzdžiui, mano tėvai negauna tiek pinigų, kad galėtų apmokėti išlaidas muzikos grupių albumams arba DVD diskams, todėl būtų labai sudėtinga gauti tokios medžiagos. Juolab, kad daug muzikantų ir prodiuserių yra prieš ACTA ir jie tame nemato problemos, kad žmonės siunčiasi nemokamai,“ – kalbėjo protesto dalyvė.
Tarp protesto dalyvių atsirado ir tokių vilniečių, kurie šioje situacijoje neįžvelgė itin didelės problematikos. Kalbintasis pašnekovas teigė tikėjęsis tokio valdžios sprendimo: „Piratavimas egzistavo visais laikais - mūsų tėvai iš radijo į tuščias kasetes įsirašinėjo dainas, o paskui, kai atsidarė Gariūnai, ten ėmė pardavinėti nelegalius kompaktinius diskus. Dabar pereinama prie interneto ribojimo. Nors tai ir yra nesąmonė, manau, kad tai buvo ganėtinai nuspėjama“.
Nuotraukos Danieliaus P. Masiulio
