Šiais metais Airijoje tragiško atsitiktinumo dėka netekau tėvelio. Nuvykau į Airiją ir ten kartu su mama atlikome visas apeigas, kurias galima atlikti pagal galimybes – atsisveikinome su mirusiuoju... Daug galvoti nereikėjo, kur laidosim. Atsakymas buvo daugiau nei vienareikšmiškas – Lietuvoje. Bet tai yra urna, pelenai, ne karstas... Ir tarsi būtų kas išgirdęs ten aukščiau mūsų klausimą - laikraščiai pateikė atsakymą: 2014 metų rugpjūtį Šiauliuose bus pastatytas kolumbariumas.
Šiandien – lapkričio pirmoji. Kolumbariumo tik pamatai padėti ir išklotos plytelės... Tėtis parvežtas ir laukia tos vietos, tačiau jos kol kas nėra...
Kiekvieną mėnesį po du tris kartus bendrauju su Ginkūnų kapinių informacija. Vis paskambinu ir paklausiu gal jau kažkas dėl kolumbariumo aišku? Gal jau praėjo statyti? Gal jau yra kažkiek pajudėję darbai?
Niekas nejuda, užsakytos dėžės urnoms dėti, bet niekas nesiskubina ir daugiau informacijos neturim.
Atsakymas kiekvieną kartą vis tas pats: „Niekas nejuda, užsakytos dėžės urnoms dėti, bet niekas nesiskubina ir daugiau informacijos neturim“. Turiu labai stipriai pabrėžti, kad Ginkūnų kapinėse žmogus atsiliepiantis telefonu visada kantriai ir labai maloniai bendrauja tuo pačiu MUMS aktualiu klausimu. Mums didžiosiomis? Todėl, kad tik mums ir terūpi tas kolumbariumas. Miesto valdžiai labiau rūpi kažkokie ten oru skraidantys traukiniai su neaiškiais pinigais, niekam nereikalingas menų fabrikas (ar kaip ten jis) ir pietiniame rajone statomas kažkoks tai internatas... Pastarajį per šiuos metus jau net iki trečio aukšto pastatė, o kolumbariumas tai vieno aukšto pastatėlis... Jam sugebėjo tik pamatus išlieti...
Mes žinome, kad kolumbariumas bus ne už dyką, esam pasirengę sumokėti tuos pinigus, bet tik duokit mums tą vietą. Tik pastatykit jį.
Kiek žinau ir suprantu užsakomuosiuose darbuose (kolumbariumas tikrai yra užsakomasis darbas, bet jei klystu tai praranda prasmę šie žodžiai) tai darbų atlikimo vėlavimas kasdien kaupia delspinigius. Jeigu, pavyzdžiui, tam tikra įstaiga nesugeba įvykdyti įsipareigojimų, ji turėtų mokėti delspinigius. Šiuo atveju – tas kas stato turi jau trijų mėnesių pravaikštą – vėlavimą. Už dieną 0,02 proc. delspinigių ar kiek ten...
Mes žinome, kad kolumbariumas bus ne už dyką, esam pasirengę sumokėti tuos pinigus, bet tik duokit mums tą vietą. Tik pastatykit jį.
Šiandien važiuosim lankyti savo artimųjų, aš taip pat... Bet kol kas ne visi jie turi savo kapus ir amžinojo polisio vietas. Aplankęs mirusius draugus ir giminaičius sugrįšiu namo ir uždegsiu žvakelę prie tėčio urnos namie. Nes Šiaulių valdžia nesugebėjo per tris mėnesius užbaigti nedidelio projektėlio – kolumbariumo. Tai kaip reikėtų jiems patikėti rimtesnius projektus? Didesnius ne tik apimtimi bet ir finansais?
Visiems linkiu ramybės. Ir merui, savivaldybės darbuotojams, kurie pamiršo kolumbariumo projektą ir leidžia jam dulkėti savo stalčiuose. Gal, gerdami kavutę ir skaitydami šią rašliavą, prisiminsite, kad kažkas dar neužbaigta? Galbūt kitą lapkričio pirmąją aš jau galėsiu uždegti žvakelę prie kolumbariumo sušildyti tėčio pelenus?
