Papasakosiu savo istoriją, kai mane, dar penkiolikmetę išprievartavo. Po šio įvykio tapau narkomane prostitute, kuri pūva iš vidaus. Savo pasakojimu norėčiau pamokyti jaunas merginas nenusiristi tiek, kiek nusiritau aš. Galbūt šis atviras mano prisipažinimas pagelbės bent vienam. Istorijoje kai kur informacija pakeista, nenoriu būti atpažinta. Tad apie viską nuo pradžių.
Išžagino miške
Vieną vakarą, prieš trejus metus, svečiavomės su draugais sesers vaikino namuose. Buvo ir kitų pažįstamų asmenų, kurie gerokai vyresni. Atėjo laikas, kai reikėjo grįžti namo ir mane pasisiūlė pavežti vienas iš ten buvusių vyrų, kuris teigė taip pat važiuojąs namo. Tam vyrui buvo 35 metai, o man 15. Pasitikėjau tuo vyru ir sutikau važiuoti kartu su juo. Kodėl pasitikėjau? Ne pirmą kartą su juo bendravau, ne kartą vežė mane namo.
Vyriškis buvo išgėręs nemažai alaus, bet toje kompanijoje girtam sėsti už vairo nebuvo kažkas keisto. Ne kartą buvau važiavusi su išgėrusiais tos kompanijos vyrais, tad nerimo nejaučiau. Įpusėjus kelionę automobiliu namo, vairuotojas netikėtai pasuko į kitą pusę. Nieko jam nesakiau ir nieko blogo nepagalvojau: galbūt jam yra kažkokių reikalų, tokie maršruto nukrypimai buvo ne naujiena. Vis dėlto, kai vyriškis įvažiavo į mišką, supratau, kuo tai gali baigtis. Išsigandau.
Vairuotojas privažiavo nuošalesnę vietą ir sustojo. Nieko nesakęs jis nusirengė nuogai. Pradžioje jis bandė mane įkalbėti gražiuoju, bet aš pradėjau labai stipriai verkti, panikuoti, maldauti, kad nieko man nedarytų. Man tai buvo pirmo kartas. Mano maldavimai užtruko gal penkias minutes. Vyrui trūko kantrybė: jis išspyrė mane iš automobilio. Bandžiau pabėgti, bet jis spėjo mane pagauti. Gavau daug smūgių į galvą ir šonus. Jis nudraskė visus drabužius, likau visiškai nuoga. Vyriškis mane prievartavo. Tai buvo nepakeliamas jausmas. Tuo metu galvojau, kaip norėčiau atsigulti ant šalia esančių bėgių. Visą laiką liejau ašaras, jaučiau didžiulį tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą.
Pabudau po poros valandų, dar buvo naktis – vyriškio jau nebebuvo. Gulėjau ant žolės miške visiškai nuoga, ant kūno nebuvo nė vienos švarios vietos, kur nebūtų kraujo. Pastebėjau, kad mano galva praskelta. Kūnas buvo užtirpęs iš skausmo. Šiek tiek atsigavusi, susiradau savo drabužių skiautes, jomis ir prisidengiau kūną. Neradau nei rankinės, nei telefono. Iki namų, kurie buvo už 10-ties kilometrų, ėjau pėsčiomis. Grįžau paryčiais. Nieks net nepastebėjo, kad grįžau. Namuose išmiegojau keturias paras: pabusdavau tik pasinaudoti tualetu ar atsigerti vandens.
Niekam nieko nesakiau
Motinai ir seseriai teisinausi, kad esu peršalus, susirgau, todėl daug miegu, o dėl žaizdų pasakiau, kad pati bandžiau nusižudyti, nes susipykau su draugais. Į policiją kreiptis negalėjau: jau geriau iškęsiu tai kaip nors nei kentėsiu likusį gyvenimą. Kodėl sakau, kad kentėsiu? Nuėjus į policiją reikia rašyti pareiškimą ir tas žmogus, kurį kaltini, jau nebeatleidžia. Jei prievartautojas sėstų į kalėjimą, tai gaučiau toki spaudimą iš jo šeimos, draugų pusės, ko nebeištverčiau. Mane žemintų, gal net gatvėje sutikę sumuštų. To aš neišsigalvoju, visa tai vyksta iš tikrųjų. Policininkai dažniau stovi tokių nusikaltėlių pusėje nei nukentėjusiųjų.
Apie tą kraupų įvykį šiandien man primena randai ir sapnuojami košmarai. Dabar, praėjus trejiems metams po išžaginimo, tokio šoko nebejaučiu. Turiu draugų, mokausi. Vis dėlto manau, kad tas įvykis mane pavertė tuo, kuo dabar esu. Vaikino susirasti nenoriu, nes kai mane bučiuoja, purto šleikštulys. Draugais visiškai nepasitikiu, jie nežino apie mane tiesos. Niekam nieko neišsipasakoju: nei draugams, nei seseriai, nei motinai. Po šio įvykio užsidėjau kietą skydą. Su daugeliu elgiuosi nepagarbiai. Prieš metus mirė mano tėvas, kurį be galo mylėjau. Nesugebėjau net ašaros išspausti – širdyje buvau be emocijų.
Tapau narkomane prostitute
Po išžaginimo turėjau du pasirinkimus: arba verkti naktimis ir žaloti save, kad pasijusti geriau, arba – narkotikai. Pasirinkau pastarąjį variantą. Jau metus vartoju narkotikus. Narkomane aš savęs nepripažįstu, bet man nuo jų viskas tampa nebesvarbu. Pradžioje pinigų narkotikams gaudavau iš mamos – tai buvo pinigai, skirti kavinėms, pavalgyti mokykloje ir kitoms pramogoms. Vėliau pinigų pritrūko – pradėjau nešti daiktus iš namų: pardaviau dalį drabužių, technikos. Dar vėliau – dėl narkotikų pardaviau visus mamos auksinius ir sidabrinius papuošalus. Netrukus pradėjau vogti. Vogiau iš mamos, giminių, žmonių nuosavų namų sandėliukų.
Dabar man 18 metų, o aš jau du kartus teista už vagystes ir vieną kartą už apgavystę. Kartą apsimetusi vandentiekio darbuotoja ir apgavusi seną moterį, pavogiau iš jos namų visą auksą. Uždaryta kalėjime ir toliau vartojau narkotikus, alkoholį. Žinokite, kad kalėjimuose nieko netrūksta: nei mobiliųjų, nei amfetamino. Grįžau iš ten. Dėl savo elgesio esu pati sau šlykšti, bet nieko nekeičiu, nes amfetaminas su kokainu tapo mano kūno krauju. Bandžiau nebevertoti, tačiau toks jausmas, kad po kelių dienų be narkotikų mamą parduočiau už pora gramų.
Iš kur gaunu pinigų dabar? Esu graži panelė, tad pats puikiausias verslas man – prostitucija. Nuostabu: tik per valandą gauni 300 litų! Dėl ligų nebijau, nes dirbu neblogoje vietoje. Mes galime rinktis kam teikti paslaugas, o kam ne. Paslaugas mes teikiame ir žinomiems politikams, verslininkams. Net neįsivaizduojate, kokių dalykų kartais jie prašo atlikti...
Tik negalvokite, kad esu iš asocialios šeimos. Mano mama turi savo stomatologijos įmonę, tėvas buvo autoserviso savininkas. Man nieko netrūko, buvau gera mokinė. Manau, kad dabar tokia esu dėl prieš tris metus patirto išprievartavimo. Noriu padrąsinti visas merginas, jog jei jus išprievartavo, būtinai ieškokit pagalbos. Nelaikykite taip visko viduje ir nekriskite į dugną, kaip aš. Tikėkite, kad galite išsikapstyti iš vidinių kančių, rasti išeitį. Juk gyvenimo išbandymai tėra pamokos dėl kurių žmogus tampa tik stipresnis ir žengia užtikrinčiau į gyvenimą. Stiprybės jums!
