Kraupi jaunos merginos nužudymo istorija Panevėžio rajone sukrėtė visą Lietuvą. Ne vienam kilo abejonių ne tik dėl Bendrojo pagalbos centro darbo, bet ir kaip reikėtų apsisaugoti nuo tokių tragiškų situacijų, ko vengti ir kaip elgtis atsidūrus nepažįstamųjų automobilyje. Ikrauk.lt kviečia skaitytojus pasidalyti savo istorija. Dėkojame skaitytojams, jau atsiuntusiems savo pasakojimus.
Gintarės istorija: „Aš normalus vyrukas, nebijok“
Paprastai retai tenka susidurti su žmonėmis, siūlančiais pavėžėti, bet keletą kartų buvo tokių pasiūlymų. Dažniausiai, susidūrusi su tokiais pasiūlymais, stengiuosi per daug „nemandravoti“, nes tai labai siutina tuos žmones. Kartą einant gatve buvau užkalbinta vaikino, jis klausė, kur einu, gal reikia pavėžinti ir pabrėžė: „Aš normalus vyrukas, nebijok.“
Tačiau, išlikusi tokia pat rami, atsakiau, kad mano namas netoli, einu pas savo vaikiną. Tai dažniausiai būna įtikinamiausia „pasakaitė“. Nežinau, kaip būtų, jeigu iššoktų iš mašinos ir įsitemptų jėga... Bet kuriuo atveju, reikia save saugoti, nevaikščioti naktį vienai, esant galimybei išsikviesti taksi, paprašyti kito, kad kas palydėtų. Reikia neprarasti budrumo, kadangi jau nieko nebestebina įvairūs pagrobimai ir dienos metu, kai net šalia yra žmonių, todėl pats geriausias sargas esame mes patys. Tai tik mano nuomonė ir pastebėjimas.
Daivos istorija: „Tą minutę galvoje prabėgo visos mano gražiausios gyvenimo akimirkos“
Norėčiau pasidalinti savo sėkmingai pasibaigusia kelione autostopu. Tėvų namus palikau 18 metų (2006 m.) ir išvykau gyventi į kitą miestą. Kadangi reikėjo lėšų pragyvenimui, teko pradėti dirbti. Vilniaus mieste įsidarbinau padavėja. Teko dirbti slenkančiu grafiku nuo 8:00 iki 17:00 arba nuo 17:00 iki 23:00-24:00
Nuo miesto iki mano gyvenamosios vietos buvo 25 km, todėl rytais iki darbovietės keliaudavau viešuoju transportu, o po darbo autostopu arba kavinės iškviestu taksi (dar tuo metu neturėjau vairuotojo pažymėjimo). Retkarčiais namo važiuodavau autostopu, nes norėdavosi anksčiau būti namie. Buvo įvairių žmonių. Vieni pasakodavo apie savo žvejybos laimikius, kiti apie nuotykius savaitgalį, kas apie šeimą, o kai kurie išvis visą kelią pratylėdavo.
Vieną saulėtą ir karštą vasaros dieną taip norėjau greičiau namo, kad vėl stojau į šalikelę ir iškėliau ranką. Privažiavo prabangus džipas. Vaikinas solidus, apie 28-30 metų amžiaus. Paklausė, kur važiuoju. Įsėdau.
Pradėjus važiuot išgirdau, kaip užsifiksavo durų užraktas. Sunerimau, tačiau to neparodžiau. Pagalvojau, kad taip turi būti, nes dar neteko važiuoti tokiu automobiliu. Pradėjome kalbėtis apie tai, kodėl važiuoju autostopu, ką dirbu ir pan. Atrodė normalus bendraujantis vaikinas.
Staiga sunerimau, kai pristabdė. Parodė posūkį link nežinomo takelio. Sustojo. Tą minutę galvoje prabėgo visos mano gražiausios gyvenimo akimirkos. Vos neapsiverkiau supratusi, kad niekuo geru „nekvepia“. Staiga jis liepė atidaryti „bardačioką, kurį atidariusi pamačiau ginklą. Pradėjau kūkčioti, net negirdėjau, ką man sako, kai staiga jis pradėjo mane purtyti ir liepė nusiraminti.
Vaikinas pradėjo man aiškinti, kad tik norėjo pagąsdinti, kad tokiai jaunai merginai nedera sėstis į svetimus automobilius, kad negalima taip aklai pasitikėti sustojusiais pavežti. Pajudėjome link namų, bet visą kelią klausiausi vaikino moralų.
Privažiavus namus jis atsiprašė ir dar kartą man priminė, kad nedera sėstis į svetimą automobilį, kad keliuose pilna išgamų, kurie ne pamokytų, o išprievartautų, ne pavežtų, o dar ir paliktų likimo valiai. Po to įvykio daugiau niekados nebevažiavau autostopu. Esu labai dėkinga gyvenimui už šį žmogų, kuris atvėrė akis ir galbūt sustabdė mane nuo nelaimės.
Beatričės istorija: taksistas pasiūlė pavažiuoti šiek tiek į kitą pusę
Kartą sutemus norėjau grįžti namo ir išsikviečiau taksi. Greit atvykęs taksi vairuotojas paklausė, kur mane vežti – pasakiau namų adresą. Taksistas panoro pasidaryti verslą – pasiūlė man pavažiuoti šiek tiek į kitą pusę ir paimti dar keleivių, kuriems pakeliui link mano namų, todėl kaina mums visiems išeitų mažesnė.
Labai nenorėjau – juk aš noriu važiuoti namo, o ne nežinia kur ir juo labiau nežinia su kuo. O jei kiti keleiviai – įkaušę nepadorūs vaikinai? Taksistas labai intensyviai kartojo savo pasiūlymą kelis kartus. Galų gale nurėžiau: „Prašau vežti mane namo, o kitus klientus vežti tada, kai parvešite mane.“ Iš tiesų žinau ne vieną istoriją, kai taksistai pasinaudoja merginomis, todėl man buvo labai neramu, kad esu greta pavojaus. Taksistas labai supyko, tačiau paklausė mano nurodymo. Namo parėjau tikrai išsigandusi.
Evelinos istorija: taksi vairuotojas paklausė, ar nenorėčiau pasivažinėti kur nors, kur smagu
Kai iš vakarėlio norėjau grįžti namo ir išsikviečiau taksi, vairuotojas pasirodė stebėtinai draugiškas. Atsisėdau priekyje, mano sijonas vos dengė kojas. Taksistas į tai atkreipė dėmesį. Visą tolimą kelią jis flirtavo su manimi, man tai buvo absoliučiai bjauru. Aš – jauna mergina, jis – senas ir anaiptol ne iš patraukliųjų, o lindo itin šlykščiai.
Galų gale taksistas išrėžė savo pasiūlymą tiesiai šviesiai – paklausė, ar nenorėčiau prailginti kelią ir prieš grįždama namo – „pasivažinėti kur nors, kur smagu“. Nežinojau, kaip elgtis. Man atrodė, kad jis buvo išties agresyvus, ir nežinojau, koks mano atsakymas būtų teisingas.
Taksisto ranka atsidūrė ant mano kojos. Rankas laikiau ant durelių, galvojau net, kad jeigu ką – šoksiu iš automobilio. Galop į galvą atėjo netikėta mintis. Pasakiau taksistui flirtuodama: „Aš, žinot, mielai, bet ką pasakysiu vyrui, kuris žino, kad esu pusiaukelėje?“
Taksistas nustebo, kad esu „ištekėjusi“. Pasakojau jam, kad „susituokėme dar šią vasarą“. Neva tėvai prieštaravo – juk aš tokia jauna, bet širdžiai neįsakysi. Pridūriau, kad vyras rymo prie lango, į vakarėlį nėjo, nes prastai jautėsi. Taksistas parvežė mane namo ir klausė, kuris langas mano – matyt, norėjo pamatyti vyro veidą. Nuo to laiko taksi automobilyje sėdžiu tik gale, tiesiai už vairuotojo.
Kviečiame Ikrauk.lt skaitytojus pasidalyti savo istorija: galbūt ir Jums nutiko panašiai, kai nepažįstamas ar nepažįstami asmenys privažiavę automobiliu siūlė jus pavėžėti iki jums reikiamos vietos? Tačiau jūs net neabejojote, kad tai nesaugu, todėl nesėdote į automobilį. O galbūt jūs pasitikėjote ir įsėdote į nepažįstamųjų automobilį, arba prieš jus buvo panaudota jėga, tačiau jums pavyko išsigelbėti?
Savo istorijas įkelkite čia
