Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ savanorės Irmos įspūdžiai Zambijoje
Dažnai girdime, jog iki pilnos laimės trūksta geros sveikatos. Galbūt dar šiek tiek meilės. Ir daugiau pinigų. Na, gal dar trupučio sėkmės. Dar truputėlis, visai nedaug ir jau būsiu laimingas... Tuo tarpu Dalai Lama apie laimę yra pasakęs: „Jei turi stogą virš galvos, esi palaimintas. Jei tavo dubenėlyje yra ryžių, esi palaimintas. Jei tavo kūną dengia rūbai, esi palaimintas. Jei turi meilės ir atjautos savo širdyje, esi pats turtingiausias žmogus.“ Tačiau jei ir viso to neturi, ar vis dar gali būti laimingas? Ar gali būti, kad laimei nereikia sąlygų? Ar egzistuoja besąlyginė laimė? Na tokia, kai esi laimingas, nes esi.
Gimdymai – prie žvakės, kraujo tyrimas – pagal jo spalvą
Pasaulinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ išties daug nuveikė, Bulaya ir aplinkinių kaimelių bendruomenėms sudarydama sąlygas apsaugoti vietos vaikus ir šeimas nuo ligų ir užtikrinant savanorių paruošimą būtinosios pagalbos vaikams ir motinoms teikimui. Vietovėje veikia apie 20 „centrų“, į kuriuos kaimo gyventojai kas mėnesį atveda vaikus iki trejų metų.
Apmokyti vietiniai sveikatos savanoriai sveria, apžiūri ir įvertina kiekvieno vaiko būklę, viską užfiksuodami specialiuose užrašuose. Taip pat atlieka vakcinacijas, skiria vaistų, šviečia tėvus apie vaikų ligas, mitybą, higieną. Mano akimis, šis masinis kaimo vaikų kasmėnesinis patikrinimas – didelis mažamečių vaikų gyvybės išsaugojimo garantas.
Centrinėje „klinikoje“ (rašau kabutėse, kadangi vos dviejų palatėlių ir mažučio gydytojo kabinetėlio be jokios elektros ir vandens niekaip kitaip negaliu pavadinti) gydytojas – retas svečias, apsilanko kartą per mėnesį. Kasdieną čia kaip bitutės sukasi dvi vietos sesutės-savanorės, apmokytos tos pačios organizacijos „Gelbėkit vaikus“. Labai pasišventusios ir dirbančios be jokio užmokesčio, jos kasdien priiminėja gimdymus (naktimis – prie žvakės), apžiūri nesibaigiančias eiles pacientų, atlieka tyrimus, skiria vaistus ir gydymą.
Vieną dieną kartu su sesute teko darbuotis ir man – nustebino kraujo hemaglobino tyrimas... pagal kraujo spalvą. Užlašinus kraujo ant lapelio ir sulyginus jį su „standartu“, tuoj pat nustatomas ir užfiksujamas hemoglobino kiekis kraujyje. Prie manęs tikrintų nėščiųjų hemoglobinas buvo „norma“, nors jų svoris kėlė abejonių – siekė vos 45 kg.
Visoms buvo atliktas ŽIV testas, skirti vitaminai ir folinė rūgštis. Pasibaigus apžiūrai vyko besilaukiančiųjų moterų švietimas – paskaita apie pasirengimą gimdymui, pogimdyvinį laikotarpį, žindymą. Daug dėmesio buvo skiriama ŽIV infekuotos motinos kūdikio apsaugojimui nuo užsikrėtimo gimdymo metu ir vėliau.
Lašelis pagalbos virsta vandenynu
Būnant čia neapleido mintis, kad kiekviena tokia sesutė savanorė prisideda prie daugybės gyvybių išsaugojimo ir labai norėjosi dar bent kelias dešimtis jų čia įkurdinti. Na, pradžiai bent dar dvi. Tiesa, nepaminėjau ir kito svarbaus žmogaus. Bestonas – aplinkos sveikatos specialistas, kasdien aplankantis bent po penkias kaimo šeimas, tikrinantis jų geriamo vandens kokybę, pasakojantis apie higienos svarbą sveikatai. Vietos gyventojams jis lyg dievukas. Oi, kaip trūksta čia daugiau tokių dievukų. Tiesiog gyvų pavyzdžių, kaip gyventi ir išgyventi jų sąlygomis.
Prisipažinsiu atvirai – daug galvoju apie šiuos žmones ir noriu sugrįžti. Ir turbūt ne todėl, kad jie krikščionys, kaip ir mes. Ir ne todėl, kad padėdama jiems, jausiuosi geresnė krikščionė ar geresnis žmogus. Matyt, pagrindinė priežastis yra jų tikėjimas, o mūsų netikėjimas. Tiksliau, mūsų nuolatinis abejojimas, kuris ištirpsta jų tikrume. Važiuodami abejojome, ar bus išlikęs nors vienas prieš tai padovanotas dviratis vietos žmonėms, nes manėme, kad visi seniai bus parduoti, o nupirktos ožkos tikrai bus suvalgytos. Nes taip turbūt būtumėm pasielgę patys.
Vietiniai dviračius išsaugojo puikiai, o ožkų užveisė dvigubai. Sugebėjo pasigerinti buitį ir užsiaugino daržus. Radom juos besišypsančius ir dėkingus. Kiekvienas viduje susigėdome dėl savo minčių. Juk tiesa, kad sprendžiame pagal savo sugedimo laipsnį. Jiems gera padėti, nes net minimalią pagalbą jie pasitinka entuziastingai, iškart mokosi, pritaiko ir naudoja. Todėl lašelis ten – tampa ištisu vandenynu. Ir tas vandenynas, tarytum nuplauna visas mūsų susigalvotas sąlygas savai laimei pajusti...
Aukoti Zambijos vaikams galite jau dabar, telefono numeriu 1419 skambindami arba rašydami trumpąją žinutę su žodžiu ZAMBIJA. Auka – 5 Lt.
Padėkime Zambijos vaikams nusišypsoti!
