Birželio 20 dieną Vilniaus miesto gyventojus ir svečius nustebino miesto erdvėse pasirodę socialinės akcijos „Žmogus – dėžė?“ fotoportretai. Įvairiausių žmonių portretais norėta pasakyti, kad drabužiai, statusas, adresas, problemos - visa tai laikina, visa tai tik išorė. Kiekvienas esame unikalus ir turime potencialo keistis.
Klausdami, ar žmogus yra dėžė, akcijos organizatoriai kalba apie žmogaus stigmatizavimą, išankstines nuostatas, socialinę padėtį, kuri gali kisti. Žmogus yra dėžė? - į visuomenės normas ir stereotipų bei išankstinių nuostatų suformuotas ribas turintis sutilpti gyventojas? O tas, kuris neatitinka „sėkmingo piliečio“ paveikslo, yra „supakuojamas į dėžę“ ir surūšiuojamas pagal tam tikras etiketes: „benamis“, „užsienietis“, „alkoholikas“, „bedarbis“, „narkomanas“, „pensininkas“ ir nukišamas į tamsų kampą, kad netrukdytų? Ar žmogus visgi nėra dėžė? – jis unikalus asmuo su savo vardu ir gyvenimo istorija nepaisant savo užimamo statuso, adreso, kuriuo gyvena, kaip blogai ar gerai jam sekasi, kokioje situacijoje jis šiuo metu yra, su kokiomis problemomis susiduria?
Akcijai panaudotos miesto sienos, kurios stovi apleistos, neprižiūrėtos, o dažnai ir „graffiti“ apterliotos. Tokiu būdu ir pats miesto veidas yra pagražinamas.
