Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38,7 % asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 28,8 % – heteroseksualių santykių metu, 6,9 % – homoseksualių santykių metu, 25,6 % – užsikrėtimo būdas nežinomas. Analizuojant užsikrėtimo būdo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad didesnė dalis moterų, lyginant su vyrais, galimai užsikrėtė ŽIV heteroseksualių santykių metu, o vyrai daugiausiai – vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Paklausus ŽIV užsikrėtusių asmenų, nuo ko galėjo užsikrėsti ŽIV, apie pusė (46,3 %) jų nežinojo tariamo infekcijos šaltinio.
2012 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti 38 AIDS atvejai. 28 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 10 – moterų. Amžiaus vidurkis, kuriems 2012 metais diagnozuotas AIDS, siekė 41,8 metus. Pagal gyvenamąją vietą daugiausiai susirgusiųjų AIDS 2012 metais buvo užregistruota Vilniaus apskrityje.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Yra 3 ŽIV viruso plitimo būdai:
- per lytinius santykius (vaginaliniai, analiniai, oraliniai),
- per kraują,
- iš motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu, maitinant krūtimi).
ŽIV ir AIDS dažnai tapatinami. Vadinamasis žmogaus imunodeficito virusas ŽIV, kuris yra mažesnis už bakteriją ir gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. AIDS vėlyvoji ŽIV stadija, kuri diagnozuojama tuomet, kai ŽIV galutinai pažeidžia organizmo imuninę sistemą. Tada žmogus suserga sunkiomis lėtinėmis ligomis.
ŽIV plinta per organizmo skysčius, taigi, ir per spermą bei makšties išskyras. Užsikrėsti galima santykiaujant analiniu ir oraliniu būdu. Beje, nesaugių lytinių santykių metu moteriai užsikrėsti yra didesnė tikimybė nei vyrui, o dar didesnė – analinio sekso metu. Prezervatyvas patikimai apsaugo nuo ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų, tačiau ir internete, ir realiam gyvenime apie juos sklando daugybė mitų, dėl kurių žmonės vengia naudoti prezervatyvus. Virusas naujagimiui gali būti perduodamas per placentą, tačiau dažniausiai taip nenutinka. Kita vertus, naujagimis gali užsikrėsti gimdamas natūraliais takais. Jei sergančiai motinai taikomas adekvatus antivirusinis gydymas, labai didelė tikimybė išnešioti sveiką naujagimį, tačiau turi būti taikomas cezario pjūvis. Maitinti krūtimi sergančiai motinai negalima, nes virusas gali būti perduodamas per pieną.
ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifinis antikūnių tyrimas. Antikūniai randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo vieno iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais. Latentiniu periodu ligos pastebėti patiems neįmanoma, todėl jei esate rizikos grupėje – vartojate narkotikus ar mėgaujatės nesaugiais lytiniais santykiais – reikėtų atlikti kraujo tyrimus. Didžiausią nerimą kelia intraveniniai narkomanai, platinatys ŽIV. Daugelis jų nesigydo, o tie, kurie gydosi, nesilaiko režimo – užmiršta laiku išgerti vaistus. Naudojant vaistus, galima sėkmingai sustabdyti ligos progresavimą. Nesigydant AIDS išsivysto maždaug po devynerių metų.
Paskutinė ŽIV infekcijos stadija AIDS pasireiškia ištisu ligų kompleksu. Tuomet be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas, trunkantis ilgiau nei mėnesį. Be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės. Be priežasties viduriuojama ilgiau kaip mėnesį. Naktinis prakaitavimas trunka ilgiau kaip mėnesį. Pasireiškia nervų sistemos pažeidimo požymiai: raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas. Būdingos virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų: pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt. Sergantieji turėtų būti sąmoningi ir pranešti savo seksualiniam (-iams) partneriui (-iams) apie savo ligą, naudoti patikimas apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu ar naudoti saugesniu lytinio suartėjimo būdus.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja:
- Vengti atsitiktinių lytinių santykių,
- Nevartoti narkotikų,
- Lytinių santykių metu (įskaitant ir oralinius) būtina teisingai naudoti prezervatyvus,
- Medicininių ir kosmetinių procedūrų metu naudoti vienkartinius ar sterilius instrumentus,
- Skutantis, darant manikiūrą, atliekant higienos procedūras naudotis tik asmeninėmis priemonėmis.
Įsidėmėkite, kad ŽIV neplinta:
- per orą, vandenį, maistą. Neužkrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis,
- buitinio kontakto būdu. Neužkrečiama per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, liečiant vienas kitą, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą
- per vabzdžių įkandimus. Viruso neplatina uodai ir erkės.
Šiuo metu mažiausiai vienas iš trijų tarp 2,3 milijono su ŽIV Europoje gyvenančių žmonių nežino apie savo užsikrėtimą. Paskaičiuota, kad 50 % atvejų ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai, todėl dažnai pavėluotai pradedamas ŽIV ligos gydymas. Tai reiškia, kad daug žmonių nesitiria dėl ŽIV, kol nepasireiškia ŽIV ligos simptomai.
Kodėl naudinga pasitikrinti dėl ŽIV?
- Jeigu ŽIV infekcija išaiškinama anksti – netrukus po užsikrėtimo:
- labiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimas bus beveik normalios trukmės, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis nuo ŽIV ligos,
- mažiau tikėtina, kad vartojantys vaistus nuo ŽIV ligos ir pakeitę savo gyvenseną asmenys užkrės ŽIV kitus,
- sveikatos paslaugų išlaidos ŽIV ligos gydymui ir sveikatos priežiūrai bus mažesnės.
Jeigu ŽIV infekcija bus nustatyta pavėluotai:
- galimos įvairios sveikatos komplikacijos, o tikėtina užsikrėtusiųjų gyvenimo trukmė bus trumpesnė,
- užsikrėtusieji, patys to neįtardami, gali būti užkrėtę ŽIV kitus.
