Normanas Kazinsas (JAV) žmogus, „kuriam pavyko prajuokinti mirtį. Jam priklauso mokslas apie juoką. Šis žmogus kentėjo nuo retos ligos, kai gydytojai jau buvo nustoję vilties jį išgydyti. Kazsinsas tuo tarpu užsidarė kambaryje ir ištisas valandas žiūrėjo komedijas. Rezultatas – per savaitę vyrui dingo dauguma skausmingų pojūčių, po mėnesio jis pradėjo judėti, o dar po dviejų – išėjo į darbą. Todėl juoko terapijos poveikis žmogaus organizmui pradėtas tirti dar XIX amžiuje.
Jumoras gyvenime taip pat yra svarbus, kaip ir oras, maistas ar vanduo. Juokas – nepakeičiamas pagalbininkas sudėtingose situacijose. Ir jei žmogus moka juoktis pats iš savęs, tuomet jis gali ir kitaip pažvelgti į iškilusias problemas.
Juoku galima išgydyti onkologines ligas
Juokas turi didelę įtaką organizmui. Jis gerina nuotaiką ir savijautą. Ne tik tuomet, kad žmogus juokiasi – kartais vieno juokelio mums užtenka visai dienai! Tai susiję su intensyviai išskiriamais neuromediatoriais: dofaminu, serotoninu ir laimės hormonu – endorfinu.
Juokas – naudingas fizinis pratimas, priverčiantis vienu metu dirbti 80 raumenų grupių. Žmogui juda pečiai, vibruoja diafragma, atsipalaiduoja kaklo, nugaros ir veido raumenys. Kai kurie mokslininkai lygina juoko minutę su 25 minutėmis sporto. Juoko metu padažnėja pulsas – panašus poveikis ir fizinių pratimų.
Juokas – beveik panacėja nuo visų ligų. Ne išimtis ir širdies bei onkologinės ligos. Jis mažina streso hormono gamybą ir cholesterolio lygį, normalizuoja kraujo spaudimą, stiprina imunitetą. Kartais užtenka tik nusijuokti ir dingsta galvos skausmas.
Naujagimis pradeda juoktis ne anksčiau kaip mėnesį po gimimo. Jis to išmoksta iš mamos. Jei ji linksma, visuomet žvelgia su optimizmu, dažnai juokiasi, to išmoksta ir mažylis. Nuo vienerių iki penkerių metų vaikai juokiasi dažniausiai. Mažyliai kaip niekas kitas moka džiaugtis gyvenimu – jie tai daro nuoširdžiai.
5 minutės juoko keičia 40 minučių poilsio
Juokas užkrečiamas. Geroje kompanijoje juokas kyla 30 kartų dažniau nei būnant vienam. Įdomu, kad pasakotojas juokiasi pusantro karto dažniau nei tie, kurie klausosi. Amerikoje yra įsteigti Juoko centrai, į kuriuos žmonės eina kaip į sporto klubus. Tai puikus laiko praleidimas: 5 minutės juoko keičia 40 minučių poilsio.
Be to, juokas gerai veikia kvėpavimą, todėl labai palanku juoktis nėščioms. Juoko terapija praktikuojama ir gimdymo metu.
Tiesa, juoko terapija taip pat turi savo kontraindikacijų. Ilgai negalima juoktis žmonėms, kurie turi problemų su akių ligomis, serga bronchitu, pneumonija, tuberkulioze. Pavojinga juoktis ir gresiant priešlaikiniam gimdymui. Visiems kitiems juokas – vaistai.
Ligoninėse dirba... klounai
Yra ir žmonių, kurie tvirtina, nemokantys juoktis. Gali būti, kad priežastis – užimamos rimtos pareigos. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja 5-10 minučių per dieną juoktis dirbtinai. Tai pakankamai, kad veido raumenys dirbtų, o smegenys prisipildytų deguonies.
Sunkiausiai psichoterapeutams nuteikti žmones juokui. Dauguma mano, kad tai yra kvaila ir nerimta. Žmonės mieliau renkasi „stebuklingą“ tabletę, kuri iškart sugrąžins sveikatą. Tačiau visa paslaptis glūdi kur kas giliau – reikia pradėti dirbti su savo kūnu ir su savo psichika. Jei žmogus bus linksmas, žiūrės į viską su optimizmu, išmoks vertinti gyvenimą, tuomet ir pasaulis aplink jį keisis.
Žinoma, juoko terapiją galima praktikuoti savarankiškai. Tačiau yra ir tokių ligoninių, kur šalia gydytojo stovi... klounas. Jis dirba kaip juoko specialistas ir linksmina tiek suaugusius, tiek vaikus. Juk ligonius reikia apdovanoti pozityviomis emocijomis – o iš kur jų rasti ligoninėje?
