Pagalba artimiesiems – mūsų šventa pareiga
Artimiesiems visuomet prireikia vienokios ar kitokios pagalbos. Ir kuo dažniau mes ją suteikiame, tuo dažniau jos prireikia! Tačiau juk ir jūs vis kartojate „ačiū“ už suteiktą pagalbą.
Povandeninės srovės. Vos tik padedate artimiesiems, tuo pačiu jūs neleidžiate jiems patiems kapanotis iš bėdų. Venkite „meškos“ paslaugų: nesiklausykite kiekvieną dieną sesers verkšlenimų, ir neskolinkite kiekvieną mėnesį pinigų brangiam pusbroliui, nors jis ir atiduoda juos laiku.
Kartais ir artimiesiems reikia leisti suklysti ir pakentėti nuo savų klaidų. Ir tai nėra egoizmas.
Beje, yra gana ciniškas psichologų patarimas: padėti turi vyresni jaunesniems, o ne atvirkščiai. Ir viskas tik dėl to, kad jaunėliai vystytųsi ir tobulėtų, o ne temptųsi atgal, prižiūrėdami vyresnius. Ko gero, tai suvokti gana sudėtinga.
Išvados: tik suteikdami teisingą pagalbą, jūs suteikiate kitam žmogui gėrį. Tik tada jūs būsite gerbiamas, o jūsų nuomonė taps autoritetinga. Artimieji kreipsis į jus pagalbos tik tuomet, kai jos išties reikės.
Padėdami mes tampame laimingesni
Visi žino tą nuostabų jausmą, kuris juntamas padėjus kažkam. Širdis džiaugiasi! Ko gero, tai pats natūraliausias laimės jausmas, kurį galime pajusti. Mes tuomet jaučiamės kitaip šiame pasaulyje.
Povandeninės srovės. Dažniausiai tai būdinga moterims, kai jos visą savo energiją atiduoda rūpesčiams, ir netgi tokiu būdu išeikvoja visą savo psichinę sveikatą. Noras būti naudinga, priverčia moteris aukotis, o ką jos išgirsta vietoj padėkos? Nusivylimą.
Atiduoti galima tik tai, ko pas jus yra per daug ir dar lieka šiek tiek. Kitaip dalinti savo laimės tikrai neverta. Juk jeigu moteris yra laiminga, ir aplinkiniai tampa laiminti.
Išvados: pagalba tik tuomet vertinga, jei jūs dalinatės, bet ne atiduodate viską. Kompensuodami savo nelaimę pagalba kitiems, jūs neatsikratote skaudulių.
Pagalba – tai atsakingo žmogaus pareiga
Žvaigždės giriasi savo parama ir labdaros projektais, gelbėja pasaulį ir daro kitus gerus darbus. Ir tie, kurie taip elgiasi, smerkia nesielgiančius taip pat.
Povandeninės srovės. Šaunu, kai žmogus gali padėti kitam žmogui ir nėra abejingas tam, kas vyksta aplink. Tačiau ar verta smerkti tuos, kurie nesielgia taip pat? Ir ar reikia savo gerą širdį padėti ant padėkliuko, kad kiti apžiūrinėtų?
Išvados: labai svarbu tai, ką jūs darote savo aplinkos zonoje – savo šeimai, artimiesiems, draugams. Žinoma, galima užsiimti ir labdara – jei tik turite tam laiko ir noro. Bet jokiais būdais neskriauskite savęs. Darydami labdarą turite jaustis taip pat laimingi. Nuspręskite patys, kas svarbiau: ar prižiūrėti savo vaikus ir padėti ruošti jiems pamokas, ar kiekvieną vakarą spręsti iš alkoholio liūno neišbrendančio kaimyno problemas?
