15min faktų tikrintojai išnagrinėjo, kokie tai priedai ir ar tikrai jie taip kenkia.
Tai yra antroji publikacijos dalis. Pirmąją galite perskaityti čia.
Teiginys: E173 – aliuminis. Kyla grėsmė susirgti Parkinsono liga, senatvine silpnaprotyste, gali atsirasti skeleto anomalijos.
Realybė: aliuminis yra metalas, kaip ir geležis, alavas ir varis. Jis yra vienas gausiausių metalų Žemės plutoje ir sudaro apie 8 proc. Žemės paviršiaus masės.
Aliuminio natūraliai yra beveik visose uolienose ir dirvožemyje. Jo taip pat galima rasti vandenyje, ore ir net žmogaus organizme.
Dirvožemyje ir vandenyje natūraliai esantį aliuminį gali absorbuoti augalija.
Aliuminis į maistą gali patekti iš įvairių natūralių ir sintetinių šaltinių. Jį natūraliai pasisavina tam tikri augalai ir maisto produktai, įskaitant arbatos lapus, kakavą, prieskonius ir kai kurias žoleles, grūdus ir grūdinius maisto produktus (pvz., duoną, ryžius, pyragus, sausainius ir pyragaičius). Taip pat kai kurias daržoves (pvz., grybus, špinatus, ridikėlius ir salotas), pieno ir sojos produktus (įskaitant mišinius kūdikiams).
Maisto priedai ir maisto dažikliai taip pat prisideda prie su maistu gaunamo aliuminio kiekio.
Aliuminio turinčių maisto priedų dedama į maisto produktus, siekiant pagerinti jų tekstūrą ir skonį (pvz., į smulkių kepinių išorines dangas, kaip sukibimą mažinančios medžiagos džiovintuose milteliuose ir gėrimuose).
Vandenyje tirpūs maistiniai dažikliai nugesinami aliuminio druska, kad susidarytų vandenyje netirpūs pigmentai, vadinami aliuminio ežerais.
Pažymėtina, kad aliuminio turintys maisto priedai turi turėti įrodytą naudingą paskirtį, o juos tvirtinant turi būti atliktas griežtas mokslinis saugos vertinimas.
Saugūs priedai gali būti dedami į konkrečius maisto produktus tik juos patvirtinus ir esant leistinam jų naudojimo lygiui.
Atlikta daug tyrimų, siekiant nustatyti aliuminio poveikį žmonių sveikatai.
Pastaraisiais metais susirūpinta, kad lėtinis aliuminio poveikis gali būti susijęs su Alzheimerio liga. 2008 m. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) atliko saugos vertinimą ir, remdamasi turimais duomenimis, nutarė, kad aliuminio poveikis per maistą nekelia rizikos susirgti Alzheimerio liga.
Teiginys: E180 litolrubinas BK. Galimi virškinimo sutrikimai.
Realybė: sintetinis azodažiklis, kurio sudėtyje yra aliuminio ir kalcio jonų.
Anot mokslininkų, mažai tikėtina, jog dabartinis vienintelis leistinas litolrubino BK naudojimas valgomųjų sūrių žievelėse sukeltų didelį pavojų žmonėms.
Iš turimų ribotų mokslinių įrodymų negalima daryti išvados dėl padidėjusio jautrumo šiai medžiagai.
Teiginys: E210 – benzoinė rūgštis. Gali dirginti skrandį. Gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė), nerviniai sutrikimai.
Realybė: benzenkarboksirūgštis yra aromatinė karboksirūgštis, kuri dėl nedidelio tirpumo vandenyje paprastai nenaudojama maisto produktams konservuoti.
Ji paprastai dedama į kitus konservantus, natrio benzoatą (E211) ir kalio benzoatą E212.
Benzenkarboksirūgšties natūraliai galima rasti obuoliuose, spanguolėse, džiovintose slyvose.
Naudojama ne tik maisto produktuose ir gėrimuose, bet ir gaminant kosmetiką ar vaistus – kaip konservantas.
Tačiau daugiausia ji naudojama kaip pirmtakas organinių cheminių medžiagų sintezei įvairiose pramonės šakose, pvz., kvepalų, plastikų, dažiklių gamyboje.
Teiginys: E211 – natrio benzoatas. Gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė). Nerekomenduojama vartoti astma sergantiems žmonėms ir hiperaktyviems vaikams.
Realybė: maisto pramonėje natrio benzoatas naudojamas kaip konservantas.
Jis dažniausiai naudojamas rūgštiniuose maisto produktuose, pvz., salotų padažuose (acto rūgštis), gazuotuose gėrimuose (angliarūgštė), džemuose ir vaisių sultyse (citrinų rūgštis), marinuotų agurkų marinate (acto rūgštis) ir prieskoniuose.
Kai kuriais atvejais natrio benzoatas naudojamas stabdant vynų fermentacijos procesą.
Naudojant natrio benzoatą kaip konservantą, jis virsta benzenkarboksirūgštimi (E210), kuri apsaugo maisto produktus nuo bakterijų ir grybelio.
Benzoinė rūgštis paprastai nėra tiesiogiai naudojama dėl jos prasto tirpumo vandenyje. Rekomenduojama natrio benzoato norma naudojant maisto konservavimui yra iki 0,1 proc. nuo bendros produkto masės.
Teiginys: E212 – kalio benzoatas. Gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė). Nerekomenduojama vartoti astma sergantiems žmonėms ir hiperaktyviems vaikams.
Realybė: kalio benzoatas yra konservantas, paprastai dedamas į maisto, grožio ir odos priežiūros produktus, kad pailgėtų jų galiojimo laikas.
Nors šis junginys leidžiamas naudoti daugelyje šalių, jis buvo atidžiai stebimas dėl galimo šalutinio poveikio.
Nors mažai tikėtina, kad kalio benzoatas yra kenksmingas, jo turintys maisto produktai paprastai būna stipriai perdirbti. Todėl geriausia riboti šių maisto produktų kiekį savo racione, neatsižvelgiant į kalio benzoato kiekį juose.
Teiginys: E213 – kalcio benzoatas. Gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė). Nerekomenduojama vartoti astma sergantiems žmonėms ir hiperaktyviems vaikams.
Realybė: kalcio benzoatas (angl. Calcium benzoate), E213 – benzoinės rūgšties (kitaip benzenkarboksirūgštis) kalcio druska. Maisto pramonėje naudojama kaip konservantas. Europos Sąjungoje leistas naudoti kaip maisto priedas.
Teiginys: E214 – etilo-p-hidroksibenzoatas. Gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė). Nerekomenduojama vartoti astma sergantiems žmonėms ir hiperaktyviems vaikams.
Realybė: sintetinis benzoinės rūgšties etilo esteris.
Benzoinė rūgštis, benzoatai ir benzoinės rūgšties esteriai dažniausiai randami daugelyje vaisių, ypač uogų.
Spanguolės yra labai turtingos benzoine rūgštimi. Be vaisių, benzoatų pasitaiko grybuose, cinamone, gvazdikėliuose ir kai kuriuose pieno produktuose (dėl bakterijų fermentacijos).
Pramoniniams tikslams benzoinė rūgštis gaminama iš toluolo ir po to esterifikuojama.
Etil-p-hidroksibenzoatas naudojamas kaip konservantas ir maisto priedas, jo yra maisto ir kosmetikos gaminiuose.
Gali sukelti alerginių reakcijų.
Teiginys: E215 – natrio etilo-p-hidroksibenzoatas. Gali aptirpti burna. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: etil-p-hidroksibenzoatas naudojamas kaip konservantas ir maisto priedas, jo yra maisto ir kosmetikos gaminiuose.
Slopina mielių, pelėsių ir kai kurių bakterijų augimą. Vartojimo riba – 10 mg/kg.
Etilparabenas yra etilo esteris, gaunamas formaliai kondensuojant 4-hidroksibenzoinės rūgšties karboksigrupę su etanoliu, jis yra antimikrobinis maisto konservantas, priešgrybelinė medžiaga, augalų metabolitas ir fitoestrogenas. Tai parabenas ir etilo esteris.
Etilparabenas yra standartizuotas cheminis alergenas. Fiziologinis etilparabeno poveikis pasireiškia padidėjusiu histamino išsiskyrimu.
Jautriems žmonėms benzoinės rūgšties esteriai gali atpalaiduoti histaminą ir sukelti (kontaktinę) alergiją, astmos priepuolius.
Konservantai, kurie yra absorbuojami žarnyne, išsiskiria pro inkstus su šlapimu. Naudojamas tokiuose pat produktuose, kaip ir E214.
Uždrausta naudoti JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
-
Nuo kada veido oda – brandi ir kodėl 60-metės atrodo geriau nei 30-metės
-
Inovacija dermatologinėje kosmetikoje: jei oda prižiūrima – amžius nebaisus
-
Veido odos priežiūra miego metu: kodėl dieninės priemonės netinka ir kaip susikurti vakaro rutiną?
-
Kosmetologė apie profesionalią kosmetiką: kodėl jos nėra parduotuvėje, bet ją verta atrasti?
-
Sausa kūno oda: kodėl žiemą ji kenčia labiau ir koks ingredientas kosmetikoje daro stebuklus?
Teiginys: E216 – propilo p-hidroksibenzoatas. Gali aptirpti burna. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: propilparabenas yra benzoato esteris, kuris yra 4-hidroksibenzoinės rūgšties propilo esteris.
Konservantas, paprastai randamas daugelyje vandens pagrindo kosmetikos priemonių, tokių kaip kremai, losjonai, šampūnai ir vonios produktai.
Taip pat naudojamas kaip maisto priedas.
Jis veikia kaip priešgrybelinė ir antimikrobinė medžiaga.
Tai benzoato esteris, priklausantis fenoliams ir parabenams.
Propilparabenas yra standartizuotas cheminis alergenas. Fiziologinis propilparabeno poveikis pasireiškia padidėjusiu histamino išsiskyrimu.
Teiginys: E217 – natrio propilo p-hidroksibenzoatas. Gali pasireikšti astma, urtikarija (dilgėlinė). Nerekomenduojama vartoti astma sergantiems žmonėms ir hiperaktyviems vaikams.
Realybė: 2015 m. liepos 3 d. Europos Komisija priėmė reglamentą, kuriuo nustatomi didžiausi leistini likučių kiekiai propil-4hidroksibenzoato ir jo natrio druskos likučių visose maistui gaminti skirtuose ingredientuose.
Tarptautinė Europos gyvūnų sveikatos federacija pateikė paraišką dėl
didžiausios leistinos likučių normos.
Teiginys: E218 – metilo parabenas. Gali kilti alergija, kenkia odai, burnai. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: metilparabenas yra parabeno rūšis. Parabenai yra cheminės medžiagos, kurios dažnai naudojamos kaip konservantai, kad produktai ilgiau išsilaikytų.
Jų dedama į maisto produktus ar kosmetiką, kad būtų užkirstas kelias pelėsių ir kitų kenksmingų bakterijų dauginimuisi.
Daugelio produktų, kurių sudėtyje yra metilparabenų, sudedamosiose dalyse taip pat yra vienos ar dviejų kitų rūšių parabenų.
Mokslininkai tiria, ar metilparabenų ir kitų parabenų naudojimas yra saugus.
Šiuo metu nėra jokių įtikinamų įrodymų, tad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir toliau leidžia naudoti metilparabenus įvairiuose produktuose.
Teiginys: E219 – natrio druska. Gali kilti alergija, kenkia odai, burnai. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: pagrindinis natrio chlorido panaudojimas yra kaip valgomoji druska įvairiose maisto ruošimo srityse (namuose ruošiant maistą, restoranuose, maisto pramonės gamyklose ir t. t.).
Druska naudojama kaip prieskonis, konservantas, rišiklis, fermentaciją kontroliuojantis priedas.
Nuo seno naudojamas kaip konservantas maisto produktams, nes iš bakterijų pašalina (sutraukia) vandenį ir dėl to maisto produktai ilgiau išlieka švieži.
Konservacinės savybės pasireiškia, kai druskos koncentracija pasiekia 19 proc. nuo bendros masės.
Sūrių gamybos pramonėje naudojamas kaip spalvą, fermentaciją bei tekstūrą kontroliuojantis priedas.
Duonos pramonėje druska naudojama fermentacijos greičiui duonos tešloje kontroliuoti, stiprinti glitimą (elastingas baltymų ir vandens kompleksas tam tikrose tešlose), kaip skonio stipriklis.
Teiginys: E220 – sieros dioksidas. Gali kenkti skrandžiui, inkstams, kepenims. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: E220 – tai sieros dioksidas. Pagrindinis šios medžiagos privalumas – apsauga nuo oksidavimosi, užkertanti kelią maisto produktų fermentiniam parudavimui, kaip tai būdinga, pavyzdžiui, šviežiai perpjautam obuoliui.
Be to, sieros dioksidas maistą apsaugo nuo mikrobų veisimosi.
Tačiau E220 labai apsunkina B1 vitamino pasisavinimą. Sunkiau pasisavinantiems šį vitaminą gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, pasireikšti chroniškas galvos skausmas arba laikinai sutrikti atmintis.
Astma segantiems mažiau nei 10 mg sulfitų gali sukelti astmos priepuolį.
Sieros dioksido yra dedama į raudonąjį vyną ir kai kuriuos kitus maisto produktus, pvz., džiovintus vaisius.
Kaip praneša Europos Komisijos informacijos centras, 2009 m. prasidėjęs Europos Sąjungos projektas „so2say“, kuriam yra skirta 4,1 mln. eurų, kaip tikimasi, eina į pabaigą.
Mat mokslininkams pavyko nustatyti dviejų raudoname vyne esančių ekstraktų derinį, kuriuo galima pakeisti sieros dioksidą. Remiantis projekto rezultatais, naudojant šių ekstraktų derinį, E220 kiekį maiste būtų galima sumažinti daugiau kaip 95 procentais.
Teiginys: E221 – natrio sulfitas. Paskatina astmos priepuolį, erzina skrandį. Gali kilti alergija, dilgėlinė. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: natrio sulfatas (Na2SO3). Bespalviai kristalai.
Tirpsta vandenyje. Žemesnėje kaip 37 °C temperatūroje iš tirpalo kristalizuojasi kristalohidrato pavidalu.
Stiprus reduktorius, ištirpintą vandenyje natrio sulfitą lengvai oksiduoja oro deguonis.
Kaitinamas su siera virsta natrio tiosulfatu. Gaunamas sodai reaguojant su sieros dioksidu arba natrio hidrosulfitui su natrio hidroksidu.
Naudojamas chemijos, odos pramonėje, medicinoje (antiseptikas), fotografijoje, chromui šalinti iš nutekamųjų vandenų, natrio sulfito kristalohidratas – kaip konservantas maisto pramonėje.
Teiginys: E222 – natrio bisulfitas. Kyla grėsmė atsirasti astmai, alergijoms. Nerekomenduojama vartoti hiperaktyviems vaikams.
Realybė: natrio bisulfitas (arba natrio vandenilio sulfitas) yra cheminis mišinys, kurio apytikslė cheminė formulė NaHSO3. Natrio bisulfitas iš tikrųjų nėra tikras junginys, o druskų mišinys, kuris ištirpsta vandenyje ir sudaro tirpalus, sudarytas iš natrio ir bisulfito jonų.
Kosmetikoje natrio bisulfitas veikia kaip reduktorius ir, be to, kaip plaukų šalinimo / tiesinimo priemonė, įskaitant plaukų kondicionierius, drėkinamąsias priemones ir plaukų dažus.
Maisto pramonėje natrio bisulfitas naudojamas kaip konservantas E222.
Sutinkamas džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, vaisių konservuose, paruoštuose krienuose, bulvių gaminiuose, kepimo milteliuose, dešroje, saldumynuose, aliejuje, aluje, vyne, gaiviuosiuose gėrimuose, acte.
Didžiausia leistina koncentracija paruoštuose naudoti maisto gaminiuose yra 0,2 proc. Rekomenduojama paros norma: iki 0,7 mg/kg kūno masės.
Švaros pramonėje – natrio bisulfitas naudojamas namuose kaip balinamų skalbinių, dažų išėmimo priemonė, kai skalbiniai netyčia buvo nudažyti spalvotu daiktu, aukštos temperatūros skalbimo cikle.
Dažniausiai naudojama apie 5 gramai vienam skalbimui. Sutinkamas kaip sudėtinė dalis skalbimo priemonėse ar balinimo priemonėse.
Teiginys: E223 – natrio metabisulfitas (natrio pirosulfitas) naudojamas kaip dezinfektantas, konservantas, antioksidantas.
Dažniausiai naudojamas alkoholio gamyboje, taip pat kai kurių vaistų gamyboje, įrengimų dezinfekavimui. Maisto priedo šalutinis poveikis: alergijos, astmos paūmėjimas, galvos skausmas.
Realybė: natrio metabisulfitas (arba natrio pyrosulfitas) yra neorganinis junginys, kurio cheminė formulė yra Na2S2O5.
Šią medžiagą kartais dar vadina dinatrio metabisulfitu. Jis naudojamas kaip dezinfekavimo priemonė, antioksidantas ir konservantas.
Maisto pramonėje jis naudojamas kaip konservantas ir antioksidantas maiste, jam yra suteiktas E skaičius – E223.
Natrio metabisulfitas ir kalio metabisulfitas yra pagrindiniai „Campden“ tablečių ingredientai, kurie yra naudojami vyno ir alaus gamyboje.
Natrio pirosulfitas naudojamas alaus ir vyno bakteriniam augimui stabdyti ir stabilizuoti.
Taip pat jį galima sutikti daržovių salotose, nes neleidžia joms pradėti fermentuotis, taip pat išlaiko šviežių daržovių spalvą, neleidžia joms juoduoti, tamsėti, rudėti.
Galima paros dozė yra iki 0,7 miligramo kilogramui kūno svorio.
Natrio metabisulfitas oksiduojamas kepenyse iki sulfato, kuris išsiskiria su šlapimu.
Natrio pirosulfitas naudojamas kaip balinimo agentas, gaminant kokoso grietinėlę.
Gali sukelti alergines reakcijas tiems, kurie jautrūs sulfitams, įskaitant kvėpavimo takų reakcijas.
Teiginys: E224 – kalio metabisulfitas. Chemiškai labai panašus į E223. Naudojamas maisto pramonėje – alaus, vyno gamyboje. Pavojingas dėl alerginių reakcijų (anafilaksija), sukelia bronchinės astmos paūmėjimą.
Realybė: vyndarystėje naudojamas kaip antioksidantas ir antibakterinė priemonė. Apsaugo vyną nuo spalvos pakeitimo (pvz., parudavimo), aromato praradimo ir apkartimo.
Taip pat blokuoja oksidacijos procesą, apsaugo ir lėtina nepageidaujamų bakterijų vystymąsi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
