Patys populiariausi nemedicininiai gydymo būdai – tai fizinis aktyvumas ir teisinga mityba. Tačiau jei jums nepatinka dieta ir režimas, jums nepatinka sportuoti, tai dar nereiškia, kad viskas prarasta. Mokslininkai teigia, kad organizmą stiprinti padės... paprasčiausiai geras nusiteikimas ir tikėjimas ateitimi. Optimizmas ne tik išsaugo nervus, bet ir stiprina imunitetą, atbaido mikrobus, švelnina skausmingus pojūčius.
Medicina ir anksčiau yra pripažinusi, kad emocijos veikia sveikatą. Tačiau dažniausiai kalbama apie žalingą poveikį. Stresas, tarkim, gali iššaukti opos atsiradimą, o pyktis – širdies priepuolio faktorius. O kas gi kalba apie teigiamas emocijas, kaip apie terapinę metodiką?
Pitsburgo universiteto mokslininkai įrodė, kad žmonės, mokantys į viską žvelgti paviršutiniškai ir „neimti nieko į galvą“, tris kartus rečiau serga virusinėmis infekcijomis nei pesimistai ir tie, kurie pastoviai guodžiasi. Medikai atliko eksperimentą, norėdami patvirtinti savo teoriją: jie specialiai užkrėtė tiriamuosius slogos virusu ir įvertino, kaip organizmas reaguoja į šį virusą. Išvados tokios, kaip ir reikėjo tikėtis: optimistų imunitetas stipresnis nei pesimistų.
Kitas tyrimas pateikė dar įstabesnius rezultatus: amerikiečių medikai išaiškino, kad žmonės tikintys ateitimi ir žvelgiantys į viską optimistiškai, jaučia ne tokį aštrų skausmą nei negatyviai nusiteikę. Jie greičiau atsigauna po traumų ir operacijų, pagal statistiką, rečiau kenčia nuo infarkto ir depresijos. Jelsio universiteto mokslininkai teigia, kad tokie žmonės nebijo senatvės ir į ją žvelgia kaip į savaime suprantamą dalyką, tačiau sensta žymiai ilgiau ir miršta vėliau nei likę.
Apskritai, gera nuotaika gali žmogaus gyvenimą prailginti 7 ir net daugiau metų. Ir tai visiškai neturi nieko bendro su sveikata. Čia ir yra geros nuotaikos magija: net ir ligų puokštę surinkę žmonės, turintys gerą nuotaiką, gyvena ilgiau ir kenčia mažesnius skausmus.
Mokslininkai neketina sustoti ties šiomis tyrimų išvadomis: juos domina nuotaikos įtaka žmogaus sveikatai ir norima surasti metodiką, kuri padėtų žmonėms įveikti savo ligas emocijų pagalba. Jei mokslininkai sugebės imituoti procesus, vykstančius optimistų organizmuose, gali pavykti išgydyti ne vieną pesimistą. Tačiau kol kas šioje srityje – tik hipotezės.
Tiesa, pastebėta, kad optimistai labiau save prižiūri: sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių. Tai prisideda prie geros nuotaikos išlaikymo ir tai sąlygoja stiprią sveikatą.
Pagal kitą teoriją, optimistus gina hormonai, kurie formuoja gerąją nuotaiką. Tarkim, serotoninas yra ir skausmo malšintojas. Skirtingai nei kortizolis, streso hormonas, kuris tik pagilina ligos simptomus ir greitina tam tikrų ligų vystymąsi.