Šios molekulės yra pernešamos kraujo pagalba į organizmo ląsteles, ir tokiu būdu yra kuriamos naujos ląstelės ir gaunama energija.
Kaip maistas virškinamas?
Virškinimo procesas – tai maisto sumaišymas su skrandžio sultimis ir jo pervarymas per virškinamąjį traktą. Šio proceso metu gaunamos medžiagos yra naudojamos organizmo reikmėms.
Virškinimas prasideda dar burnoje, kai mes kramtome ir ryjame maistą. O viskas pasibaigia skrandyje.
Kaip maistas juda virškinamajame trakte?
Skrandis ir žarnynas yra pagrindiniai virškinamojo trakto organai. Jie turi raumenų sluoksnį, kuris priverčia dirbti sieneles. Šis judėjimas leidžia maistui ir gėrimui judėti per virškinimo sistemą ir maišytis.
Virškinamojo trakto organų susitraukinėjimas yra vadinamas peristaltika. Ji panaši į bangą, kuri raumenų pagalba juda per visą virškinamąjį traktą.
Skrandžio raumenys susitraukia, lėtai juda pirmyn ir taip stumia prieš save maistą bei gėrimus.
Kaip vyksta virškinimas?
Virškinimas prasideda dar burnos ertmėje, kai maistas yra maišomas su seilėmis. Seilėse yra visi fermentai, padedantys skaldyti maistą.
Prarytas maistas patenka į stemplę, kuri jungia gerklę ir skrandį. Stemplės ir skrandžio susijungimo vietoje yra žiediniai raumenys ir tai yra apatinis stemplės sfinkteris, kuris atsidaro dėl praryto maisto stūmimo – taip maistas praleidžiamas į skrandį.
Skrandis turi šiuos pagrindinius uždavinius:
- Saugojimas. Norint suvalgyti daug maisto ar išgerti daug skysčio, viršutiniai skrandžio raumenys atsipalaiduoja. Tai leidžia organo sienelėms išsitempti.
- Maišymas. Apatinė skrandžio dalis susispaudžia, kad maistas ir gėrimai maišytųsi su skrandžio sultimis. Šios sultys sudarytos iš sūrios rūgšties ir virškinimo fermentų, kurie padeda skilti baltymams. Skrandžio sienelės yra gleivėtos, ir tai apsaugo skrandį nuo tos pačios rūgšties.
- Transportavimas. Sumaišytas maistas keliauja iš skrandžio į plonąsias žarnas.
Iš skrandžio maistas patenka į viršutinę plonosios žarnos dalį – dvylikapirštę žarną. Čia maistas yra veikiamas kasos ir plonosios žarnos fermentų. Šis procesas virškina riebalus, baltymus ir angliavandenius.
Šioje vietoje maistas yra apdirbamas tulžimi, kurią išskiria kepenys. Tarp valgymų tulžis yra saugoma tulžies pūslėje. Ir tik valgymo metu ji yra išskiriama į dvylikapirštę žarną, kur susimaišo su maistu.
Tulžies rūgštys tirpdo riebalus taip pat kaip ir indų plovikliai riebalus nuo keptuvės – jie išsiskirsto į mažus lašelius. Po to, kai riebalai ištirpdomi, jie lengvai skyla į fermentus.
Fermentacijos metu gautos medžiagos prasiskverbia pro plonąsias žarnas. Per specialias ląsteles visos gautos medžiagos patenka į kraują ir yra išnešiojamos po visą organizmą – saugojimui arba naudojimui.
Nesuvirškintos maisto dalys patenka į storąją žarną, kurioje visiškai išsiurbiamas vanduo ir kai kurie vitaminai. Po viso virškinimo proceso likučiai formuojami į fekalijas ir jos šalinamos per tiesiąją žarną.
