Visų pirmą, reikia išsiaiškinti, ar jūsų nugara išties tiesi. Tam padės įprastas veidrodis. Atsistokite be įtampos prieš veidrodį, pėdas prispauskite prie grindų.
Jei žmogaus laikysena tiesi, jo pečiai turi būti lygioje horizontalioje linijoje, neturėtų vienas petys būti žemiau už kitą. Alkūnės turi būti ties talijos linkiu. Jei alkūnės yra aukščiau už taliją, vadinasi, pečiai yra per daug pakelti, jei žemiau talijos – jūs kūprinatės.
Jūs galite pasitikrinti laikyseną, pasisukę į veidrodį šonu. Išveskite įsivaizduojamą liniją nuo pakaušio iki pėdų. Šioje linijoje turi būti keliai, alkūnės, dubuo ir pečiai. Taip pat tiesi linija turi eiti per blauzdų ir šlaunų kaulus, dalinti krūtinės ląstą, pečius ir kaklą į dvi lygias dalis, o išeiti per pakaušį.
Labai daug žmonių atsistoję nuo kėdės neištiesia krūtinės ir neištempia klubų. Gaunasi, kad dubuo yra išlinkęs šiek tiek atgal, o keliai – sulinkę. Kai tokioje laikysenoje moteris stovi ant aukštakulnių, užsispaudžia kelių sąnariai ir klubai.
Todėl ilgainiui toks vaikščiojimas užblokuoja apatinę stuburo dalį, pažeidžia kraujotaką mažojo dubens srityje ir iššaukia problemas venose.
Tačiau ir tai dar ne viskas! Žmogaus organizmas – tai sudėtinga sistema, todėl norint kompensuoti problemas vienoje kūno vietoje, didesnis krūvis atitenka kitai. Todėl šonkauliai ir krūtinė išsišoka į priekį, o nuolat įtempti pilvo raumenys ir šlaunys greičiau ima kaupti riebalines sankaupas.
Tuomet vyksta ir pakitimai viršutinėje stuburo dalyje: pečiai linksta į priekį, kadangi rankos neišlaiko krūtinės raumenų, o paprasčiausiai juos pakabina ant trapecinių raumenų. Galva taip pat pradeda linkti į priekį, o smakras gulasi ant krūtinės.
Todėl norint vaikščioti tiesiai, žmogui visų pirma reikia pakelti veidą. O kai galva nuleista į apačią, būtina sulenkti kaklą. Taigi, kaklas labai greitai pavargsta, ir aplink pečius susidaro ataugos – arba kitaip vadinamos druskų sankaupos.
Norint atsikratyti panašių nemalonumų, reikia ištempti savo stuburą ir mėgautis tuo, ką suteikė mums gamta. Ir tik tuomet dings visos problemos: skausmai nugaroje ir kojose, pagerės kraujotaka galvoje, smegenyse ir vidiniuose organuose.
Kaip išmokti teisingai vaikščioti?
Atsistokite ir po vieną pakelkite kiekvieną pėdą, pasukiokite jas. Tuomet pastatykite ant grindų taip, kad padas priglustų prie plokščio paviršiaus, o svoris pasiskirstytų tolygiai. Kelius ištieskite.
Dabar mintimis susiraskite savo uodegikaulį – maža uodegytė turi žiūrėti tiksliai į apačią. Todėl jūs turite pabrukti savo uodegikaulį arba dubenį į priekį, virš jo turi pakibti šonkauliai ir pilvas.
Ištempkite pilvą per delno plotį. Padėkite savo delną po šonkauliais taip, kad nykštys liestų apatinį šonkaulį, o mažylis – apatinę pilvo dalį. Stebėkite, kad šonkauliai neišsišoktų į priekį.
Po truputį tempkitės į viršų, turite jausti, kaip stuburas pats tiesiasi ir lyg gėlelė tiesiasi link saulės. Pasukite pečiais ratą, o tuomet atmeskite juos atgal. Menčių suvesti nereikia. Užlaikykite pečius raumenų pagalba. Rankos turi būti laikomos ne nugaros, bet krūtinės raumenų. Jei viską padarėte teisingai, alkūnės turi būti tiksliai per talijos vidurį.
Kaklas – gana jautri vieta. Pačiupinėkite jo slankstelius, būtent čia pasibaigia nugara ir prasideda kaklas. Stenkitės nesilenkti per šį susijungimą, įsivaizduokite, kad čia praeina tiesi linija, besitęsianti iki pat pakaušio. Arba įsivaizduokite, kad galva – tai kamuoliukas, užsmeigtas ant tiesaus pieštuko.
Taigi, norėdami turėti sveiką stuburą, dažniau prisiminkite nematomą liniją, kuri eina iki pat pakaušio ir stenkitės jį vis tempt į viršų. Dubenį pabrukite, o pilvą ištempkite. Pečius laisvai atmeskite atgal, o galvą laikykite tiesiai.
Gali būti, kad iš pradžių taip laikyti nugarą pavyks tik 15-20 minučių per dieną. Tačiau po truputį kūnas pripranta prie tokios padėties ir galų gale nereikės jo kontroliuoti. Nugara išliks tiesi lengvai ir natūraliai.
