Tyrimo rezultatai liudija, kad mokinių mitybos įpročiai toli gražu nėra sveikintini. Tik 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, o daugiau kaip trečdalis (36 proc.) į mokyklą išskuba nevalgę. Beje, kasdien berniukai pusryčiauja kur kas dažniau (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.).
Tik mažiau nei pusė (47 proc.) mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Kitų jų atsisako, nes pietauja namie (29 proc.), mokykloje neskanus (arba atvėsęs) maistas (21 proc.), nespėja pavalgyti, nes trumpa pertrauka (8 proc.) ir pan.
Atsisakydami karštų pietų mokykloje, vaikai tarp pusryčių, pietų, vakarienės linkę užkandžiauti – 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad užkandžiauja kasdien, trečdalis (31 proc.) – kartais. Užkandžiams dažniausiai renkasi vaisius (61 proc.) arba bandeles (55 proc.), kas trečias vaikas kaip užkandžius minėjo sultis, pieno produktus arba saldumynus ir kas penktas mokinys – bulvių traškučius.
„Kodėl tokia situacija? Atsakymą galime rasti tame pačiame tyrime – mokiniai tiesiog neturi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Tik du trečdaliai (74 proc.) 6–7 klasių mokinių atsakė, kad kasdien reikia valgyti daržoves. Apie būtinybę kiekvieną dieną valgyti duoną, grūdų košes žinojo 63 proc. mokinių, ir tik maždaug kas antras mokinys atsakė, kad kasdien reikia valgyti vaisius (56 proc.) bei mėsą (paukštieną) (48 proc.). Ypač stebina kad tik kiek daugiau kaip kas trečias (37 proc.) mokinys žinojo, kad sveiko vaiko racione kiekvieną dieną turėtų būti ir pieno produktų“, - komentavo tyrimą dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.
Tiesa, žinios ne visada padeda sveikai maitintis. Tik nedidelė dalis mokinių (6 proc.) nurodė, jog saldumynus reikia vartoti kasdien, tačiau realiai kiekvieną dieną jais smaližiauja daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų vaikų.
Didžioji dauguma (90 proc.) mokinių nurodė, kodėl reikia valgyti ir gerti, jų minėtos priežastys: kad organizmas nenusilptų ir turėtų energijos; kad gyventų; kad augtų sveiki ir stiprūs ir pan. Tačiau kas dešimtas mokinys atsakė, kad nežino kodėl apskritai reikia valgyti ir gerti.
Akivaizdu, kad daugiausiai vaikų apie mitybą sužinojo iš savo tėvų, bet toli gražu ne visi – tik 56 proc. Šis skaičius stebina – beveik pusei mokinių tėvai nieko nepasakojo apie mitybą arba atžalos jų tiesiog neišgirdo. Tad svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams - 51 proc. apie sveiką mitybą sužinojo iš jų. Beveik trečdalis mokinių atsakė, kad jie apie tai išgirdo per TV laidas (29 proc.) arba jiems papasakojo gydytojai (26 proc.), ir kas penktas apie mitybą ir fizinio aktyvumo būtinybę perskaitė internete (21 proc.).
„Kadangi daug apie sveiką mitybą sužinoma būtent mokykloje, projektas „Sveikatiada“ , bendradarbiaudamas su daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje, turi tikrai daug galimybių ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius būtent per mokymo įstaigas. Įdomiais renginiais ir konkursais ne tik pasakosime apie sveiką mitybą, bet ir skatinsime sveikai maitintis. Kaip tik spalio mėnesį mokyklose prasideda projektas „Sveikos mitybos trimestras“, – pasakojo Eglė Maliukevičiūtė, projekto „Sveikatiada“ koordinatorė.
Pasak pašnekovės, kaip kurios jau tradicinės „Sveikatiados“ veiklos tarsi tiesiogiai nukreiptos spręsti apklausa įvardintas problemas. Štai iniciatyvos „Pusryčių fiesta“ tikslas – atkreipti dėmesį į pusryčių naudą ir skatinti moksleivius pradėti dieną sveikai bei skaniai pasistiprinus. Tyrimo išvados rodo: tik maždaug kas antras mokinys žino, kad kasdien reikia valgyti vaisius, čia padės dar viena populiari „Sveikatiados“ iniciatyva – „Vaisių ir daržovių mitingas“.
