Kodėl reikia žinoti savo kraujo grupę?

Ką mes žinome apie save? Ūgį, svorį, akių ir plaukų spalvą. Tačiau jei ištinka dar ir rimtos sveikatos bėdos, būtina žinoti savo kraujo grupę.
Ar žinote, kokia jūsų kraujo grupė?
Ar žinote, kokia jūsų kraujo grupė? / Nicolas Raymond, Flickr.com

Ji nesikeičia visą žmogaus gyvenimą, nepriklauso nuo tautybės, lyties ar amžiaus, perduodama genetiškai ir pristato kiekvieno mūsų specifinių savybių visumą.

Apie kraujo grupes pradėta kalbėti XX a. pradžioje dėka tyrėjo Karlo Landšteinerio. Austrų imunologas ištyrė baltymines medžiagas kraujyje ir eritrocitų membranoje. Būtent Landšteinas padalino mus į tris grupes, o vėliau švedų kolega Janskis pridėjo ketvirtąją. 1930 m. Landšteinas gavo Nobelio premiją už savo atradimą. Šiuo metu yra žinoma apie 15 kraujo grupių sistemų.

Imunologų išskirtos medžiagos yra vieno geno variacijos. Raudonų kraujo kūnelių, eritrocitų, membranoje gali būti agliutinogenai A ir B, o antikūnių kraujo plazmoje – baltyminiai agliutininai a ir b. Porinis šių specifinių baltymų derinys ir apibrėžia vieną iš keturių grupių.

  • Pirmoje (0) nėra agliutinogenų (A ir B), tačiau ji turi abu agliutininus.
  • Antroje (A) yra A genas ir priešingą agliutininą b.
  • Trečioje (B) yra agliutinogenas B ir atitinkamai antikūnis a.
  • Ketvirtoje grupėje (AB) yra agliutinogenai (A ir B), tačiau nėra agliutininų.

Būtent ši sudėtis sudaro grupių nesuderinamumą, kadangi veikiant vienodiems baltymams (pavyzdžiui, A+a, B+b) eritrocitai susiklijuoja. Ir kraujyje gali susikaupti raudonųjų kraujo kūnelių sankaupos – trombai, ypač žalojantys organizmą. Remiantis šiuo pagrindu, I grupės žmonių kraujas yra universalus, o IV grupės žmonės gali priimti bet kurios grupės kraują. Vis dėlto klinikinėje praktikoje kraujo perpylimas atliekamas tik iš tos pačios grupės. Be to, tiriamos ir kitos kraujo savybės, tokios kaip rezus faktorius, reakcija į antikūnius ir pan.

Labai daug klausimų iškyla dėl tėvystės pagal kraujo grupę, kadangi kraujo grupė yra paveldima. Tačiau čia vieningos taisyklės nėra. Tarkim, jei vienas iš tėvų turi A, o kitas B grupę, tuomet vaiko kraujo grupė gali būti bet kuri iš keturių. O jei vieno kraujo grupė yra I, kito – IV, tuomet vaikų kraujo grupė nesutaps su tėvų – bus II arba III. Vis dėlto, jei abu tėvai turi tą pačią kraujo grupę, tuomet ir vaikas turi turėti tą pačią kraujo grupę.

Kraujo grupių statistika įvairiuose šaltiniuose skiriasi, tačiau galima išskirti, kad daugiausiai žmonių turi pirmą ir antrą kraujo grupes – abi iki 40 proc. Nuo 10 iki 20 proc. žmonių turi trečią grupę, o ketvirtąją turi mažiau nei 10 proc. žmonijos.

Reikia pastebėti, kad paskutiniu metu kraujo grupės faktorius tampa įdomus ne tik medikams, bet ir dietologams bei astrologams. Pagal kraujo grupę ieškomas netgi seksualinis suderinamumas. Reikia pasakyti, kad tam tikras ryšys tarp žmogaus sveikatos ir kraujo grupės yra pastebėtas labai seniai. Japonijoje tikima, kad nuo kraujo grupės priklauso ir asmenybės vystymasis. Apie kraujo grupę jus gali užklausti ne tik gydytojo kabinete, bet ir priimant į darbą.

Manoma, kad kraujo grupė vystėsi priklausomai nuo aplinkos, t.y. iš pradžių visi žmonės turėjo I kraujo grupę, kadangi jiems reikėjo medžioti, patiems išsimaitinti, jie valgė mėsą. Tad ši kraujo grupė yra seniausia. Kai žmonių gyvenimas tapo sėslus, jie ėmė vartoti daugiau augalinio maisto, atsirado ir antroji kraujo grupė. Trečioji kraujo grupė siejama su naminių gyvūnų atsiradimu, kai žmonės pradėjo vartoti pieną, žmonės pradėjo migruoti. Ketvirtoji grupė susidarė kaip migracijos padarinys, susimaišius antrajai ir trečiajai grupei tarpusavyje.

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis