Keistas tas dalykas – imunitetas, kurį visi siekia sustiprinti. Pabandykite įsivaizduoti didelę armiją. Šioje įsivaizduojamoje armijoje, šalia generolų ir kareivių, yra ir karininkai, ir maisto gamintojai, ir dar tūkstančiai kitų žmonių. Kiekvienas iš jų turi labai svarbias užduotis ir pareigas, be kurios neįmanoma suvaldyti kariuomenės.
Štai ir imunitetas labai panašus į armiją. Jei staiga atsiranda priešas kuriame nors fronte, pavyzdžiui, į kraują pateka virusas, norint nugalėti priešą, reikia tiksliai žinoti, kaip veikti. Generolas gali įsakyti kareiviams pateikti dvigubas maisto porcijas pusryčiams, pietums ir vakarienei, tačiau klausimas, ar tai padės. Tas pats galioja ir kariuomenės ginklavimui: jis reikalingas tik ten, kur priešas puola. Jei į mūšį leisis visa kariuomenė, tuomet svarbiuose postuose neliks apsaugos.
O juk taip elgiasi labai daug žmonių, tikėdamiesi sustiprinti imunitetą, vartodami įvairiausius preparatus, neįsigilinę, ko jiems reikia. Taigi, visų pirma jūs turite išsiaiškinti, ko konkrečiai reikia jūsų imuninei sistemai, ir tik tuomet pradėti veiksmus.
Keletą milijonų ląstelių saugo organizmą nuo virusų. Šios ląstelės gausiai dalinasi į tam tikrus būrius. Kiekvienam būriui sąlygas diktuoja tam tikros molekulės. Kiekviena komanda turi būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje, norint išvengti ligų. Tarkim, vienos ląstelės puola įvairius virusus ir bakterijas, prarydamos juos. Kitos ląstelės kovoja nuodydamos virusus. Taigi, didžiulė kariuomenė puola skirtingas virusų rūšis.
Sudėtingiausias momentas – identifikuoti saviškius ir priešininkus. Imunitetas – ne tik kovotojas, jis dar ir sargybinis. Yra ląstelių rūšis, kuri pastoviai tikrina įtartinas ląsteles. Jei nustatoma, kad ląstelės yra žalingos, tuomet pradedami gaminti antikūniai. Būtent pagal antikūnius galima nuspręsti, ar žmogus neserga.
Beje, taip pat vakcinacijos būdu yra sudaromas dirbtinis imunitetas. Žmogui suleidžiamas viruso pagrindas, ląstelės pradeda gaminti antikūnius, ir organizmas pasiruošia kovai. Tačiau vakcinacija – nėra virusas, todėl žmogus išlieka sveikas, o jo imuninė sistema susipažįsta su liga ir žino, kaip su ja kovoti susirgus.
Tačiau yra nemažai pavyzdžių, kai žmonės savarankiškai stiprindami imunitetą, vis tiek suserga. Kartais ir itin sunkiomis ligomis. Imuninės ląstelės paprasčiausiai nustoja identifikuoti, kas yra sava ir kas yra priešininkų. Jos pradeda kova su „saviškiais“, t.y. normaliomis ląstelėmis ir taip išardo žmogaus sveikatą. Pernelyg aktyvi imuniteto stiprinimo sistema gali sukelti ir alergines reakcijas, kadangi ląstelės pradeda kovoti prieš įprastus maistinius baltymus ir angliavandenius.
Norite gyventi sveikai? Ieškokite visur harmonijos ir aukso viduriuko, subalansuokite maistą ir išlikite aktyvūs.
