Nr. 1. Treniruojamės tik sporto klube
Sporto treniruoklių salėse veiklos galima rasti nuo ryto iki vakaro, tačiau sportuojant savarankiškai (o ypač neturint įgūdžių ar įpročio), galima pasirinkti netinkamas apkrovas (per dideles, ar per mažas), ir gauti netinkamus rezultatus.
Be to, patys sportininkai pastebi, jog sportu reikia užsiimti ne vien tik treniruočių salėje, bet ir namuose, gamtoje.
Mokėdami treniruotis už sporto salės ribų būsime mobilūs – galėsime treniruotis ir išvykę atostogų į gamtą, ar namuose, kai nebus laiko ar galimybių vykti į sporto klubą.
Nr. 2. Griebiame jautį už ragų
Norintiems turėti dailų ir sportišką kūną, dažnai siūloma rinktis intensyvių treniruočių programas, tokias kaip „Crossfit“. Tačiau dalis pradedančiųjų nėra pasiruošę iš karto imtis tokių fizinių apkrovų, ir dažną greitai ištinka apatija, o dalis neišvengia lengvesnių ar sunkesnių fizinių traumų.
Svarbu suprasti, jog nebūtina iš karto rinktis pačio intensyviausio treniruočių režimo. Mūsų kūnas atsistato ir sustiprėja per tam tikrus pertraukų periodus, per kuriuos galima paprasčiausiai užsiimti joga ar važinėtis dviračiu.
Jeigu renkatės didelių krūvių treniruotes, žinokite, jog 2 – 4 tokių treniruočių per savaitę pilnai užtenka, jeigu kitu (laisvu nuo treniruočių) metu nesėdite vietoje (važinėjate dviračiu, vaikštote ir t.t.)
Nr. 3 Treniruojamės nesubalansuotai
Yra daugybė puikių fitneso programų, kurių dėka galime padidinti savo fizinius pajėgumus, tačiau kiekviena treniruotė dažniausiai koncentruojasi į konkrečių raumenų grupių stiprinimą (ignoruoja mažųjų raumenų darbą).
Raumenų sritys, į kurias atsižvelgiama mažiausiai – tai sukamieji pečių, klubų, krūtinės ląstos, stuburo vidurio raumenys. Kaip galime juos išjudinti? Užtenką kartą ar du per savaitę atlikti šiuos pratimus, kuriems nebūtina specialus pasiruošimas.
Nr. 4. Švaistome laiką
sportu reikia užsiimti ne vien tik treniruočių salėje, bet ir namuose, gamtoje
Atkreipkime dėmesį – kartais treniruočių salėje mes treniruojamės nepakankamai intensyviai. Kas žiūri televizorių, o kas pertraukų metu skaito žurnalą, kalbasi su sutiktu senu pažįstamu ir t.t...
Žinoma, pertraukos yra būtinos, tačiau jos gali būti išnaudotos lengvesnių ar atpalaiduojančių raumenis pratimų atlikimui.
Treniruotė neturi „nuvaryti“ jūsų nuo kojų, tačiau ji turi būti intensyvi. Tačiau tinkamai parinktos kardio treniruotės metu mes tikrai negalėtumėte palaikyti normalaus pokalbio...
Nr. 5 Neplanuojame į priekį
Dauguma treniruočių programų veikia puikiai trumpuoju periodu (2 – 4 savaites), tačiau žmogaus kūnas palaipsniui pripranta prie esamų fizinių krūvių ir toliau veikia „palaikymo“ režimu. Taigi, ar turime ilgalaikį treniruočių planą?
Net jeigu jūsų atsakymas ir yra „ne“, pergyventi nederėtų. Viso treniruočių rimto ir eigos keisti tikrai nereikia, užtenka kas 6 – 12 savaičių įtraukti naujas pratimų grupes, naudoti skirtingus sunkumų kilnojimo pratimus arba imtis naujos (papildomos) sportinės veiklos.