Apie visa tai pasakoja vienas iš Šiaurietiškojo ėjimo takų Druskininkuose atsiradimo iniciatorių Arūnas Milkus ir kviečia išbandyti Šiaurietiškojo ėjimo takus Druskininkuose.
- Šiaurietiškas ėjimas – sportas ar hobis?
- Tai yra lyg ir paprastas ėjimas, tik papildomai žmogus rankose laiko lazdas. O lazdos yra tam, kad būtų įdarbinta viršutinė kūno dalis. Kai žmogus eina be lazdų, jo rankos paprasčiausiai „kabo“ t.y. tuo metu nedirba nei rankų, nei nugaros, nei kiti raumenys. Šiaurietiškas ėjimas nėra sportas, kadangi čia nėra jokių varžybų, tai – greičiau sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Nors tarkime kaimynai lenkai rengia ir sporto varžybas, todėl neatmetu tokios galimybės, kad ateityje taip atsitiks ir Lietuvoje.
- Kokie šios veiklos pagrindiniai pliusai?
- Pliusų yra labai daug – sportuoti galima bet kada ir bet kur. Finansiškai tai tikrai nebrangu ir prieinama praktiškai visiems, netgi gaunantiems itin mažas pajamas. Įprastai treniruotės metu mes dėvime sporto ir laisvalaikio drabužius bei avalynę, todėl belieka įsigyti tik lazdas. Geras, kokybiškas, ilgaamžes lazdas galima nusipirkti už 130-200Lt. Tai – ir visa investicija, kuri atsiperka puikia nuotaika ir savijauta.
- Ar galima šios technikos išmokti savarankiškai?
- Savarankiškai išmokti galima viską taip pat ir Šiaurietiškojo ėjimo, tačiau aš patarčiau bent 2-3 kartus nueiti į treniruotę su profesionaliu treneriu ar instruktoriumi. Treniruočių metu sužinosite pagrindinius teisingus ėjimo su lazdomis principus.
- Kada geriausia pradėti? Žiemą, vasarą? Ar yra amžiaus apribojimai?
- Nesvarbu kada, svarbu pradėti. Aš pats pradėjau vaikščioti žiemą vakarais, nes tik taip galėjau išvengti kandžių žvilgsnių ir replikų. Dabar ko gero jau nieko nestebina žmogus einantis su Šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Jokių amžiaus apribojimų nėra. Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad šia sporto šaka noriai užsiima 30-40 metų ir jaunesni žmonės.
- Kaip jūs pats susidomėjote šia veikla?
- Tai nutiko prieš šešerius metus, būdamas užsienyje įsigijau lazdas ir, kaip dažnai nutinka, užsikabinau, o dabar vien tik vaikščioti su lazdomis jau nebeužtenka, norisi sukaupta patarti ir žiniomis pasidalinti su kitais ir kažką nuveikti daugiau.
- Gruodžio 1 d. Druskininkuose atidarėte Šiaurietiškojo ėjimo takus. Kodėl nusprendėte juos atidaryti būtent šiame kurorte?
- Po to, kai Druskininkuose buvo atidaryta „Snow Arena“, tapo aišku, kad šis miestas yra atviras ne tik įprastam kurortiniam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikiui. Šiaurietiškasis ėjimas sparčiai populiarėja Lietuvoje, todėl jis negalėjo aplenkti šio puikaus kurorto. Takų atidarymas tai tik patvirtina. Tai jau trečiasis takas, kurio įrengime tenka dalyvauti, todėl, manau, jis taps populiarius ir tarp miesto gyventojų, ir kurorto svečių.
- Pagal ką rinkotės Šiaurietiškojo ėjimo trasą?
- Norėjome, kad takas būtų truputėlį toliau nuo miesto centro, kad būtų natūralioje miestą supančioje gamtoje. Tako pradžia sutapo su kurortu kempingu ir TVIC, o tai – puiku, nes vasara čia pilna turistų. Taigi parinkta vieta sujungiant Saulės tako ir Girios aido žaliąsias erdves yra tiesiog ideali.
- Ar esate jau suplanavę Šiaurietiškojo ėjimo žygių, kitų renginių Druskininkuose ateinantiems metams?
- Dar ne, tačiau įvairių Šiaurietiškojo ėjimo renginių Lietuvoje yra tikrai daug, todėl, manau, kad jie atkeliaus ir į Druskininkus. Net neabejoju, kad daugelis šios sporto šakos mėgėjų norės išbandyti Druskininkų Šiaurietiškojo ėjimo takus.
- Ko palinkėtumėte druskininkiečiams ir miesto svečiams?
- Būti visapusiškai aktyviems ir nesvarbu ar važiuoti dviračiu, ar bėgioti, ar eiti su Šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Svarbu judėti, nes judėjimas – tai gyvenimas!
