Ganydami avis ir ožkas jie pastebėjo, kad gyvuliai pavalgę tam tikro augalo lapelių tampa energingesni, judresni ir žvalesni. Tuomet žmonės pabandė susidžiovinti šio augalo lapelius ir išvirti juos vandenyje. Jiems patiko gauto gėrimo skonis, kvapas ir bendras poveikis organizmui.
Šiuo metu tai vienas iš populiariausių gėrimų visame pasaulyje. Įvairiose šalyse arbata gali būti ruošiama skirtingai. Įprasčiausias jos variantas – pagardinti cukrumi, medumi ar citrina, bet pavyzdžiui, Tibete arbata geriama su druska ir jako sviestu, o Mongolijoje arbata ruošiama su druska, sviestu, pienu ir miltais.
Arbata ne tik skanus, aromatingas ir žvalumo suteikiantis gėrimas, bet ir labai naudinga mūsų organizmui:
- Arbata efektyvi širdies susirgimų profilaktinė priemonė, padeda apsaugoti nuo insulto.
- Arbata saugo nuo karieso, nes joje esantys taninai neleidžia apnašoms kauptis ir pažeisti dantų emalio.
- Arbata gerina protinę veiklą, atmintį, padeda greičiau įsisavinti informaciją. Japonų mokslininkai tvirtina, kad bent du puodeliai žaliosios arbatos per dieną padeda pagyvenusiems žmonėms ilgiau išsaugoti gerą atmintį.
- Arbata gera profilaktinė priemonė įvairiems onkologiniams susirgimams. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad tie žmonės, kurie dažniau geria arbatą, rečiau suserga onkologinėmis ligomis.
- Kinų mokslininkai tvirtina, kad arbata turi teigiamą poveikį žmonėms su odos susirgimais. Arbatoje yra polifenolio ir taninų, kurie mažina sudirgimus ir uždegimus.
- Arbata padeda puoselėti grožį ir jaunystę. Žalioji arbata padeda kovoti su raukšlėmis, nes joje yra antioksidantų ir katechino EGCG, kuris skatina ląstelių atsinaujinimą. Jaunystę ir grožį išsaugoti padės net vienas žaliosios arbatos puodelis per dieną. Be to, žalioji arbata saugo nuo riebalų kaupimosi organizme, todėl ji rekomenduojama gerti norintiems išlaikyti dailias figūros formas.
