Mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga ir nenuspėjama, visi norime, kad ji būtų stipri bei saugotų nuo ligų. Įsivaizduokite didžiulę armiją, su daugybę generolų, karių ir juos aptarnaujančio personalo. Kiekvienas iš jų vykdo jiems skirtas užduotis. Panašiai veikia ir žmogaus imuninė sistema. Jei kažkas įsibrauna į jos zoną, pavyzdžiui, virusas patenka į kraują, kad nugalėti priešą reikia žinoti kaip veikti. Generolai gali duoti nurodymus maitinti karius dvigubomis porcijomis per pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau, vargu ar tai padės įveikti priešą. Tokia pati situacija yra ir su ginkluota armija – ji reikalinga tik tuose regionuose, kuriuos atakuoja priešas. Jei visa kariuomenė bus pasiųsta į mūšio lauką, tuomet strategiškai svarbūs punktai lieka be būtinos apsaugos.
Bet būtent tokia strategija ir vadovaujasi nemažai žmonių, siekdami sustiprinti savo imunitetą daugybės įvairiausių vaistinių preparatų pagalba. Tačiau, tai didelės naudos nesuteikia. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti kas konkrečiai jūsų imuninėje sistemoje sutrikę, kokia jo silpna vieta, ir tik tuomet imtis priemonių.
Keli milijonai ląstelių saugo žmogaus organizmą nuo virusų–priešų. Šios ląstelės pasiskirstę į daugelių grupelių. Nurodymus šioms grupelėms duoda tam tikros molekulės. Kad armija būtų visada pasiruošusi kovai, kiekviena komanda turi būti pateikta reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Pavyzdžiui, vienos ląstelės puola visus įsibrovėlius (bakterijas ir virusus), praryja ir suvirškina juos, iš priešų lieka tik šlapia vieta. Kitos ląstelės kovoja kitokiais metodais – išskiria tokius nuodus, nuo kurių virusai žūva vienas po kito. Visa ši didžiulė darni kariauna veikia pagal sudėtingą bei sustyguotą strategiją, su kuria negali varžytis net ir tikra armija.
Pats sudėtingiausias momentas – „savų“ ir „svetimų“ identifikacija. Imunitetas be apsauginės funkcijos atlieka dar kitą svarbią – prižiūrėtojo pareigą. Tam tikros ląstelės kruopščiai tikrina ar nėra aplinkui įtartinų bei nerimą keliančių ženklų. Jei ląstelės pastebi, kad į organizmą pateko įsibrovėliai, jos pradeda gaminti antikūnus. Šie antikūnai kraujyje ir parodo, kad žmogus nesveikuoja.
Jei tinkamai nedirba bent vienas imuniteto grandininkas, žmogaus organizmas nebegali visu pajėgumu gintis nuo ligų.
Tačiau pernelyg didelės pastangos stiprinti imunitetą ir gerinti jo veiklą gali turėti neigiamų pasekmių. Kas gi vyksta organizme, kuomet sveikas žmogus, be gydytojų konsultacijų, savarankiškai ima stiprinti imunitetą?
Tokiu atveju, imuninės sistemos ląstelės praranda sugebėjimą teisingai identifikuoti „savus“ ir „svetimus“. Jos pradeda kova su nekenksmingomis sveikomis ląstelėmis. Tai gali sukelti autoimunines ligas, pavyzdžiui, reumatinį artritą. Perdėtai aktyvi imuninės sistemos veikla taip pat gali iššaukti alergines reakcijas, nes ląstelės pradeda kovoti su paprasčiausiomis maistinių baltymų ir angliavandenių molekulėmis, klaidingai nustatę jas kaip nepageidaujamą priešą, kurį reikia sunaikinti.
Visi gerai žinome, kad imuninės sistemos sutrikimai sukelia įvairius susirgimus. Tačiau, toli gražu nedaugelis žino, kad perdėtai aktyvi imuninės sistemos veikla taip pat neigiamai veikia organizmą. Todėl atminkite, kad visur ir visuomet svarbu saikas bei harmonija, ne išimtis ir imuninė sistema.
