Kamparmedis – Cinnamomum camphora – visada žaliuojantis medis, užauga iki 30–50 metrų aukščio. Lapeliai lygūs, tarsi padengti vašku, ant jų matyti daug permatomų taškelių – tai eterinio aliejaus lašeliai. Šio augalo žiedeliai smulkūs, balti arba žalsvai gelsvi. Žydi nuo liepos mėnesio iki vėlyvo rudens.
Vaisiai – kaulavaisiai, raudonos arba violetiniai–juodos spalvos, iki 1 cm skersmens, išoriškai panašūs į gervuoges. Sunoksta lapkričio mėnesį.
Šis medis išskiria baltą kristalinę medžiagą, vadinamą kamparu. Auga kamparmedžiai Kinijoje, Japonijoje, Taivane, Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Madagaskare. Jie labai jautrūs šalčiui, žūsta temperatūrai nukritus iki -1C.
Kamparas išgaunamas iš medžio, eterinis aliejus gaunamas distiliuojant žievę, šaknis ir šakas. Kamparas pasižymi priešuždegiminiu, antiseptiniu, antibakteriniu poveikiu, veikia kaip šlapimą varanti ir atsikosėjimą lengvinanti priemonė.
Eterinis kamparo aliejus turi raminantį, atpalaiduojantį poveikį. Jį rekomenduojama uostyti esant neurozei, depresijai, irzlumui, nemigai.
Kamparas naudojamas kaip apsauginė priemonė nuo infekcijų, sergant bronchitu ir peršalimo ligomis, sutrikus nervų, kvėpavimo sistemų veiklai. Jis gerina kraujotaką, išoriškai vartojamas gydant artritą, raumenų skausmus, reumatą, mažina įtampą. Tam labiausiai tinka kamparo aliejus – 10 proc. kamparo tirpalo įpilti į saulėgrąžų aliejų.
Medicininiais tikslais plačiai naudojamas kamparo tepalas – 10 g kamparo, 54 g medicininio vazelino, 8 g medicininio parafino, 28 g bevandenio lanolino.
Kamparo spiritas – 10 g kamparo, 70 ml 90 proc. spirito, 100 ml vandens. Naudojamas kaip antiseptinė priemonė, taip pat kaip vietinis anestetikas.
Kamparo negalima naudoti sergant epilepsija ar turint polinkį į traukulius. Didelės kamparo dozės yra nuodingos.
Kamparas naudojamas raumenims tepti, kraujotakai stimuliuoti. Sportininkai naudoja jį kaip šildančią priemonę.
