Vasaros ligos. Kam ruošti vaistinėlę?

Nors manoma, kad vasara atostogų, o ne sirgimo metas, būkite atsargūs. Net ir saulėtomis bei šiltomis dienomis mūsų organizmo tyko įvairūs pavojai ir ligos.
Kas yra jūsų vaistinėlėje?
Kas yra jūsų vaistinėlėje? / Deacon Kevin, Flickr.com

Kas pavojinga širdžiai?

Energetiniai gėrimai. Energetikai, kurių sudėtyje yra didelė kofeino koncentracija pakelia kraujospūdį, arterinį spaudimą. Amerikiečių gydytojai pastebėjo, kad didelis kofeino ir taurino kiekis (pagrindiniai energetinių gėrimų ingredientai) neigiamai veikia širdį. O australų specialistai įspėja, kad populiarūs energetiniai gėrimai padidina trombozės, infarkto ir insulto riziką.

Ką daryti: troškulį malšinkite vandeniu, kompotu, žaliąja arbata ar vaisių sultimis.

Nepamirškite savo įprastų vaistų

Vasarą galite atsisakyti įvairių papildų ar vitaminų, nes šiuo sezonu gausu vaisių ir daržovių. Tačiau, jei sergate lėtinėmis ligomis, negalima savarankiškai, be gydytojo leidimo mažinti arba didinti vartojamų vaistų dozių. Ypač, jei turite per aukštą kraujo spaudimą, negalima keisti nustatytos vaistų dozės.

Ką daryti: jei daktaras paskyrė gydymo kursą, reikia jo griežtai laikytis. Net jei pasijutote geriau, dingo nemalonūs simptomai – galvos svaigimas, galvos skausmas, smarkus širdies plakimas, vaistus reikia gerti tiek, kiek nurodyta, kad išvengtumėte rimtesnių pasekmių.

Atsargiai, kondicionierius

Šalti gėrimai, ledai, o ypač – kondicionieriai ir ventiliatoriai – pagrindiniai vasarinio peršalimo, anginos ir pneumonijos kaltininkai. Šios ligos išvargina ir nusilpnina visą organizmą.

Ką daryti: nesėdėkite po kondicionieriumi. Taip pat atminkite, kad vėsus vanduo (10–13 laipsnių) malšina troškulį ir gaivina ne blogiau nei ledinis. Vandenį iš šaldytuvo gerkite mažais gurkšneliais ir vienu kartu ne daugiau nei 0,5 stiklinės.

Rūpinkitės skrandžiu

Vasarą padidėja suvartojamų skysčių kiekis, dėl to atsiskiedžia skrandžio sultys, jose sumažėja druskos rūgšties, kuri pasižymi antimikrobiniu, dezinfekciniu poveikiu. Tai padidina apsinuodijimo maistu tikimybes. O bet koks apsinuodijimas pablogina savijautą, gali sukelti gastritą, pankreatitą, kolitą.

Ką daryti: reikalingas skysčių kiekis, kuris palaiko normalią skrandžio veiklą yra bent 1,5 litrai kuomet vidutinė oro temperatūra yra 21 °C, 1,9 litrai – 26 °C ir 3 litrai – 32 °C. Į šį skysčių kiekį įeina vanduo, sultys, sriubos, „paslėpti skysčiai“ iš vaisių ir daržovių. Laikantis šių rekomendacijų, neverskite savęs gerti, nes vandens perteklius apsunkina inkstų ir širdies darbą. Renkantis produktus, atidžiai žiūrėkite jų galiojimo laiką, kruopščiai plaukite daržoves, uogas, vaisius. Atminkite, kad greičiausiai genda pieno ir mėsos produktai.

Saugokite inkstus

Maudymasis šaltame vandenyje, sėdėjimas ant šaltos žemės gali sukelti peršalimą, kuris nusilpnina imunitetą ir sukelia infekcijas, padidėja susirgimų prostatitu, pielonefritu, cistitu tikimybė.

Ką daryti: nesimaudykite per ilgai, po maudynių šlapius rūbus iš karto persirenkite sausais. Nesėdėkite ant drėgno pagrindo.

Laikykitės asmeninės higienos ir sanitarinių reikalavimų

Kruopščiai nenuplovus produktų ir rankų gresia žarnyno infekcija. Daugelis mikrobų jūsų tiko vietose, kur gausiai lankosi žmonės.

Ką daryti: nepamirškite plauti rankų. Vasarą reikia ypač stropiai laikytis asmeninės higienos reikalavimų. Rankas plaukite ne tik po apsilankymo tualete, bet ir po pasibuvimo viešose vietose (visuomeninis transportas, turgus, prekybos centras, poliklinika ir t.t.). Ruošiant valgį laikykitės higieninių–sanitarinių normų.

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų