Kas yra stresas?
Termino aprašyme galite išvysti visą eilę išgyvenimų, kuriuos jaučia žmogus, patekęs į traumuojančią situaciją. Bet visų pirma stresas yra organizmo reakcija į besikeičiančias aplinkybes. Tai leidžia žmogui prisitaikyti prie aplinkos.
Galima teigti, jog gyvenimas – nenutrūkstamas stresas. Ir dažnai žmogaus elgesys priklauso nuo to, kiek stresas trunka. Silpnas stresas sukrečia ir prideda žmogui energijos, aktyvumo, leidžia lengviau susikaupti. Vidutinio sunkumo stresas turi įtakos protiniam darbui, žmogus tampa išsiblaškęs ir jautrus. O labai stiprus stresas žmogų paverčia apatišku, toks žmogus nebeturi jėgų.
Kaip vyksta stresas?
Bet koks stresas prasideda nuo nerimo. Organizmas aptinka, kad vidiniai faktoriai nesuteikia komforto ir išnaudoja apsauginius resursus. Nerimo būsena pasireiškia stipriu širdies plakimu, kartais ji veikia klausą ir regėjimą, žmogus negali nusėdėti vietoje.
Tarkim, šaižus garsas – taip pat stresas. Nesąmoninga kūno reakcija – krūptelėjimas. Tai reiškia, kad visos organizmo sistemos pasiruošę ieškoti pavojaus ir jį nugalėti.
Žinoma, stresas, kurį pastoviai patiria žmogus, iššaukia sudėtingesnius stimulus ir jis trunka ilgesnį laiką. Organizmas į šiuos stimulus reaguoja sudėtingiau. Siekiant pašalinti stresą, pajungiamos visos organizmo sistemos: nervinė, širdies ir kraujagyslių, hormonų.
Jei komforto zona vis dar neatsirado, organizmas pradeda adaptuotis prie susidariusios situacijos. Tai tampa „darbiniu režimu“, ir į pasikeitusias sąlygas daugiau nebereaguojama. Adaptacija gali trukti gana ilgai – nuo mėnesio iki keleto metų.
Geras pavyzdys – pastovūs „degantys darbai“. Kaip bebūtų keista, žmogus vis atranda jiems jėgų. O juk nuo to kenčia imuninė sistema, gali sutrikti įvairių organų darbas.
Jei tokia stresinė situacija niekaip nesibaigia, atsiranda trečioji streso stadija – jėgų išeikvojimas. Taigi, organizmo jėgos baigėsi, ir jis siunčia signalus apie tai, jog pats laikas nutraukti nesibaigiantį ratą.
Žmogus labai greitai pavargsta, jaučia nerimą. Tiesa, išsekę žmonės elgiasi skirtingai: vieni bando išspausti iš savęs likusias sultis, kiti tampa pasyvūs ir abejingi, kiti jaučiasi netikėliais.
Kuo stresas pavojingas?
Streso niekaip neišvengsite. Tačiau stresas nėra liga, ir dažnu atveju jis yra naudingas, kadangi stimuliuoja kūrybiškumą ir moko išgyventi. Tačiau kai stresas viršija organizmo galimybes, gali ištikti sveikatos, dvasinės ir fizinės problemos.
Esant stresui širdis ir visa kraujotaka dirba pagreitintu režimu. Todėl išsekimo atveju pirmoji kenčia širdies ir kraujagyslių sistema.
Stresas turi įtakos ir raumenims, o skrandis išskiria vis daugiau rūgščių – tai skatina opos atsiradimą. Tyrimai įrodė, kad ilgalaikis stresas turi įtakos ir onkologinių ligų atsiradimui.
Psichikos reakcija į stresą priklauso nuo to, kaip žmogus priima aplinkinį pasaulį. Pesimistai viską išgyvena sudėtingiau. Streso metu įsijungia sąmonės gynybos mechanizmai, kai žmogus pradeda neigti savo problemas arba pradeda jas „valgyti“. Yra ir tokių, kurie į viską reaguoja agresyviai arba kaltina visus aplinkinius.
Kur ištinka stresas?
Labiausiai paplitusi streso vieta – mūsų darbas. Pagal statistiką, iki 70 proc. kenčiančių nuo chroniško streso kaltina darbą. Kodėl vystosi stresas darbo vietoje, yra keletas priežasčių.
Darbo sąlygos: nėra komforto darbo vietoje, per didelis triukšmas, nenormuotas darbo laikas ir pastoviai „degantys“ darbai. Sunkų stresą iššaukia ir laiku negautos atostogos.
Emocinė įtampa: per dideli darbdavio reikalavimai, aukštas atsakomybės lygis ir potencialus gyvybės pavojus. Ne mažiau streso sukelia ir neaiškiai suformuluotos vadovų taisyklės ir vadovavimo stilius, o taip pat įtempti santykiai kolektyve.
