Nuo svetimo skausmo nepabėgsite, tačiau kaip jos mus veikia? Juk tai ne mūsų problemos, ir nors kaip sunkiai jas išgyventų kiti žmonės, kitų bėdos vis tiek mūsų nejaudina. Vis dėlto kitų bėdos mums taip pat turi įtakos.
Vokiečių ekspertų grupė, vadovaujama Veronikos Engert, atliko eksperimentą, kurio metu savanoriai buvo supažindinami su labai dideliu matematikos testų kiekiu ir iš jų pastoviai būdavo imamas interviu.
Krūvis buvo toks didelis, kad tiriamieji patyrė stresą – apie tai parodė hormoniniai pakitimai. Kiekvieną žmogų stebėjo dar vienas žmogus, kuris nejautė streso.
Rezultatai buvo publikuoti žurnale „Psychoneuroendocrinology“. Pagal juos pas 26 proc. tiriamųjų buvo rasta padidintas streso hormono kortizolio lygis.
Užsikrėtimo lygis padidėdavo iki 40 proc., jei tiriamasis ir stebėtojas turėjo asmeninių santykių. Bet net ir tuo atveju, jei eksperimento dalyviai vienas kito nepažinojo, „užkrėtimas“ vis tiek įvykdavo – 10 proc. atvejų. Tai vadinamas empatinis stresas, kai žmonės emociškai nėra vienas su kitu susiję.
Taigi, patiriamas stresas taip pat turėjo įtakos tiems, kurie stebėjo, tik skirtumas buvo neryškus. Jei stebėtojas matydavo tiriamąjį streso momentu per užtamsintą veidrodį, empatinis stresas ištikdavo 30 proc. atvejų.
Tačiau jei žmogus žiūrėdavo į tiriamąjį psichologinio krūvio metu, tuomet atsakomasis stresas kildavo tik 24 proc. atvejų.
O dabar laikas televizoriui. Mums nebūtina tiesiogiai stebėti žmonių problemas, užtenka tik išvysti per televiziją rodomą kitų žmonių patiriamą stresą, ir mes jau užsikrečiame stresu.
Beje, abiejų lyčių atstovai patyrė tokį patį skausmą, nepaisant vyraujančios nuomonės, kad moterys yra jausmingesnės, jautresnės ir dažniau užjaučia kitus. Vyrai čia visiškai nenusileido.
Šiandien labai daug kalbama apie tai, kad televizijoje ir internete gausu negatyvios informacijos, kuri neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Jaučiant stresą galimos įvairios pasekmės.
Visų pirma stresas atsiranda kaip organizmo adaptuojanti reakcija prie sunkios situacijos. Tačiau, kai stresas tampa chroniškas, tuomet atsiranda žala sveikatai: susilpnėja imunitetas, atsiranda uždegimai, vystosi širdies ir kraujagyslių ir kitos ligos.
