1. Gausu proteino
Vištiena yra itin liesa mėsa, joje yra puikus baltymų balansas. Baltymai, kurių gausu vištienoje (o ypač jos krūtininėje dalyje), skatina raumenų vystymąsi ir augimą bei padeda palaikyti kūno masės pusiausvyrą ir netgi numesti svorio.
2. Natūralus antidepresantas
Vištienoje, kaip ir kalakutienoje, yra daug aminorūgščių, vadinamojo triptofano, kurio pats organizmas negamina, ir šią medžiagą turime gauti su maistu. Iš triptofano organizmas pasigamina neuromediatorių serotoniną ir miego hormoną melatoniną.
Serotoninas reguliuoja smegenų impulsus, nuo kurių priklauso miego kokybė, atsipalaidavimas, nuotaika bei apetitas, jis dar vadinamas nuotaikos hormonu. Taigi, jeigu jaučiatės prislėgti, vištienos sultinys ar jūsų mėgstamas vištienos patiekalas pakels seratotino lygį jūsų smegenyse, ir pagerės nuotaika.
3. Pagalba kaulams
Tiems, kurie vyresniame amžiuje skundžiasi osteoporoze ar lėtiniu artritu, būtina vartoti ne tik daug kalcio turinčius produktus, bet ir tuos, kuriuose gausu aminorūgščių. Jų labiausiai reikia raumenims, siekiant sustabdyti atrofijos vystymąsi. Be to, dauguma aminorūgščių dalyvauja ir kaulėjimo procese. Vištiena – patikimas aminorūgščių šaltinis.
4. Padeda saugoti širdį
Homocisteinas yra aminorūgštis, kurios didelis kiekis kraujyje gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Homocisteino kiekis kyla trūkstant folio rūgšties, vitaminų B6 ir B12, esant inkstų nepakankamumui (homocisteinas metabolizuojamas inkstuose).
Mėsos mylėtojams, norintiems palaikyti optimalų homocisteino kiekį kraujyje, rekomenduojama rinktis šviesią neriebią mėsą, turtingą gyvulinės kilmės B grupės vitaminų. Geriausias pasirinkimas – vištienos krūtinėlė.
5. Fosforo šaltinis
Vištienoje taip pat yra gausu fosforo, kuris yra esminis mineralas, stiprinantis ne tik dantis ir kaulus, bet ir inkstus, kepenis ir centrinės nervų sistemos funkcijas.
6. Stiprina imuninę sistemą
Vištienoje yra gausu seleno, kuris yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninės sistemos pajėgumą pasipriešinti įvairioms infekcijoms. Įrodyta, kad dėl savo priešuždegiminių savybių, padedančių kovoje su infekcija, šis mikroelementas gali apsaugoti nuo virusinių ligų.
Kartu su vitaminais A ir C selenas padeda apginti organizmą nuo nuolatinio toksinų antpuolio – taip ne tik apsaugo nuo vėžio, bet ir stabdo ląstelių senėjimo procesus.
7. Skatina medžiagų apykaitą
Vitaminas B6, kurio yra vištienoje, dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją. Dėl šios priežasties mityba, kurioje gausu vištienos, suteikia daug energijos ir neskatina antsvorio.
8. Profilaktika nuo infarkto
Vištienoje gausu niacino (nikotininės rūgšties), kuris naudingas mažinant cholesterolio kiekį kraujyje. Jis taip pat padidina gerojo cholesterolio kiekį (DTL) kraujyje ir dažnai naudojamas širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei infarkto profilaktikai.
9. Sveikų akių garantas
Vištienoje yra regai ypač svarbūs vitamino A komponentai – etinolis, alfa ir beta karotinas ir likopenas. Užtikrinti pakankamą vitamino A kiekį svarbu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių ekranų ir kurių akys vos ne kiekvieną sekundę turi reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. Jeigu vitamino trūksta, neišvengiamai pradeda blogėti regėjimas.
10. Skatina sveikų audinių formavimąsi
Dauguma žmonių skundžiasi suskilinėjusiomis lūpomis, burnos opomis ar sausa oda, ypač žiemos laikotarpiu. Vitaminas B, kurio gausu vištienos kepenyse, gali sumažinti išsausėjusios odos problemą, nes skatina pažeistų odos sluoksnių atsikūrimą.
