Baltymai - ir pagrindinė smegenų sudedamoji medžiaga. Taigi aminorūgštys būtinos smegenų veiklai. Be to, aminorūgštys atlieka neurotransmiterių funkciją (t. y. perduoda informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą).
Vienos aminorūgštys yra sintetinamos žmogaus organizme: per medžiagų apykaitą susidaro iš kitų junginių ir vadinamos pakeičiamosiomis. Tai - histidinas, argininas, cistinas, tirozinas, alaninas, serinas, glutamo rūgštis, asparto rūgštis, protinas, glicinas.
Kitų aminorūgščių, vadinamųjų nepakeičiamųjų, žmogaus organizmas negali sintetinti, todėl būtina jų gauti su maistu ar maisto papildais. Šiai grupei priklauso triptofanas, liucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas.
Naujagimiams ir augantiems vaikams argininas ir histidinas yra nepakeičiami. Suaugusiesiems pakankamas arginio kiekis susidaro organizme šlapalo biosintezės metu.
Poveikis organizmui:
- aminorūgštys gerina smegenų kraujotaką, o kartu ir smegenų veiklą,
- padeda lengviau susikaupti, įveikti psichologinį ir fizinį nuovargį,
- jomis papildant organizmą intensyvaus mokymosi ar darbo metu, gerėja atmintis, dėmesio koncentracija, protinė veikla,
- aminorūgštys skatina teigiamas emocijas, pakilią nuotaiką, sustiprina seksualinį pasitenkinimą.
Aminorūgščių stoka
Kai aminorūgščių trūksta, sutrinka medžiagų apykaita. Negaudamas pakankamai aminorūgščių, organizmas negali sintetinti baltymų, todėl blogėja atmintis, sunku susikaupti ir produktyviai dirbti. Be to, smegenys - svarbiausias sekso organas: būtent čia viskas prasideda ir baigiasi. Padidėjęs nuovargis, nuolatinis stresas ir dėl jo atsiradę galvos skausmai slopina seksualinį potraukį
