Nors atskirų individų rizika susirgti vėžiu valgant perdirbtos mėsos produktas yra gana „nedidelė“, nurodė agentūra, tačiau ji „didėja kartu su suvartojamos mėsos kiekiu“
Atliktų tyrimų rezultatai patvirtina „rekomendacijas riboti mėsos vartojimą“, nurodė Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC), apdorojusi daugiau nei 800 tyrimų, kuriuose buvo ieškoma ryšio tarp mėsos dietos ir vėžio, rezultatus.
„Atsižvelgiant į didelį perdirbtos mėsos produktus vartojančių žmonių skaičių, jos įtaka vėžinių susirgimų atvejams visame pasaulyje yra svarbi visuomenės sveikatai“, – sakoma IARC pareigūno Kurto Straifo pareiškime.
Nors atskirų individų rizika susirgti vėžiu valgant perdirbtos mėsos produktas yra gana „nedidelė“, nurodė agentūra, tačiau ji „didėja kartu su suvartojamos mėsos kiekiu“.
„Kiekviena per dieną suvalgyta 50 gramų perdirbtos mėsos porcija padidina kolorektalinio vėžio riziką 18 procentų“, – sakoma pranešime, kurį paruošė 22 ekspertai iš 10 šalių.
Raudonoji mėsa yra jautiena, veršiena, kiauliena, ėriena, aviena, arkliena ir ožkiena.
Esama „užtektinai įrodymų“, kad tokie perdirbtos mėsos produktai, kaip mėsainiai, dešrelės, sūdyta, vytinta, konservuota mėsa ir dešrelės, vartojamos žmonių racione sukelia kolorektalinį vėžį.
Mėsa gali būti apdorojama įvairiais būdais: sūdoma, rūkoma, vytinama ar fermentuojama.
Nors raudona mėsa yra svarbi žmogaus mitybai, tyrimų rezultatai turėtų padėti šalių vyriausybėms ir atitinkamoms maisto produktų vartojimą reguliuojančioms institucijoms subalansuoti jos vartojimo naudą ir riziką, nurodė agentūra.
Ar vėžinių susirgimų rizika priklauso nuo mėsos terminio apdorojimo būdo, agentūros išvadose nenurodyta.
IARC pranešime perdirbta mėsa yra priskiriama tai pačiai vėžį sukeliančių veiksnių kategorijai kaip tabako dūmai arba asbestas, tačiau jame pabrėžiama, kad tai dar nereiškia, jog ji būtų tiek pat pavojinga.