Kalėdų karpis ir silkutė – ar bijoti sunkiųjų metalų?

Artėjančios šventės vėl skatina susimąstyti apie bendrą šeimos stalą. Vis dažniau vartotojai domisi sveika mityba ir per šventes ieško modernesnių Kūčių stalo sprendimų. Daugelis lietuvių gruodį mielai renkasi tradicinę lietuvišką silkę, kuri nuo seno turi garbingą vietą Kalėdų stalo meniu, o lenkai ir vokiečiai Kalėdiniam stalui tradiciškai stengiasi patiekti patiekalų iš karpių, paruoštų pagal savus šventinius receptus.
Upėtakis su citrinomis
Upėtakis su citrinomis / Fotolia nuotr.

Tačiau žuvį mieliau besirenkančius žmones gąsdina įspėjimai, neva žuvyje gausu gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų, kurie ilgainiui nuodija žmogaus organizmą. Kartais peikiama ir balta žuvis, neva esanti mažiau vertinga už raudoną. Kai kurios žuvų rūšys netgi vadinamos užterštomis arba bevertėmis.

Nors specialistai ir dietologai pripažįsta, kad žuvį išties rinktis naudingiau norintiems numesti nereikalingo svorio, sustiprinti širdį ir imunitetą, bet visgi žemiau išvardinti mitai vartotojus gali vis dar bauginti ir net klaidinti.

Ar iš tiesų jūrose sugautoje žuvyje gausu chemikalų ir kitų „piktų“ medžiagų? Ar išties balta žuvis mažiau maistinga? Ar laisvėje užaugusi žuvis naudingesnė, nei užauginta pramoniniu būdu?

Žemiau pateikiame keletą faktų ir mitų, kurie galbūt padės jums atsakyti į svarbiausius klausimus, renkantis žuvį.

Karpiai / NAŽPG nuotr.
Karpiai / NAŽPG nuotr.

1. Raudona žuvis sveikiau už baltą. MITAS. Žuvį geriausia rinktis ne pagal spalvą, o pagal jos šviežumą, riebumą. Visose žuvyse (tiek riebiose, tiek liesesnėse) gausu naudingų sveikatai medžiagų, tokių kaip geležis, selenas ir kt. Jas žmogaus organizmas iš žuvies pasisavina geriau nei iš augalinio maisto.

Žuvį geriausia rinktis ne pagal spalvą, o pagal jos šviežumą, riebumą.

Svarbiausia, ruošdami tokią žuvį nenaudokite papildomų riebalų – aliejaus, sviesto. Leiskite žuviai išvirti savose sultyse, lengvai pakepkite ją ant grotelių ar pamarinavę valgykite ją žalią.

Geriausia žuvį ruošti be papildomų riebalų (aliejaus, sviesto), ruošiant garuose, kepant orkaitėje arba ant grotelių. Žuvies terminio apdorojimo nuostoliai siekia net apie 20 proc.

Tai reiškia, kad smarkiai apdorojus žuvį temperatūra, dings apie penktadalį jos maistingųjų medžiagų. Nedidelis žiupsnelis druskos, šakelė čiobrelių ir citrinos griežinėlis – dažiausiai viskas, ko reikia aromatingam ir paprastam patiekalui.

Paprastam, bet tikrai neprastam. Svarbiausias žuvyje esantis „lobis“ – polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys. Žmogaus organizmas jų negamina, tačiau jos gyvybiškai svarbios mūsų smegenims, širdžiai bei imuninei sistemai apskritai. Žuvyje taip pat apstu gyvybinių mikroelementų (fosforo, jodo, cinko) bei A, D, E ir B grupės vitaminų.

2. Jūrinėse žuvyse gausu sunkiųjų metalų. MITAS. Ne visos žuvys vienodai kaupia gyvsidabrį ir ne visi vandens telkiniai vienodai užteršti. Iš tiesų sunkiuosius metalus, būtent gyvsidabrį, labiau linkusios kaupti žuvys, esančios mitybos grandinės viršuje. Tai – tokios plėšrios žuvys, kaip tunas, ryklys, cigarinis ešerys ar kardžuvė.

Sunkiuosius metalus, būtent gyvsidabrį, labiau linkusios kaupti žuvys, esančios mitybos grandinės viršuje. Tai – tokios plėšrios žuvys, kaip tunas, ryklys, cigarinis ešerys ar kardžuvė

Tokios žuvys, kaip lašišos, silkės, karpiai, lydekos, eršketai, amūrai, plačiakakčiai, upėtakiai, karosai, kuojos šamai turi dešimt ar net daugiau kartų vidutiniškai mažiau gyvsidabrio nei kitos aukščiau minėtos žuvys. Mitybos specialistų teigimu, žmogus turi didesnį šansą apsinuodyti nešviežia žuvimi nei joje neva esančiais sunkiaisiais metalais.

Be to, JAV Žemės ūkio departamento (USDA) teigimu, ištyrus daugelį jau padarytų tyrimų ir susumavus jų rezultatus, aišku, kad žuvis žmonėms žymiai dažniau turi teigiamo poveikio sveikatai nei neigiamo.

Žuvyse esantis selenas, kuriuo žuvų mėsoje išties daug, ne tik reikalingas mūsų organizmui. Jis taip pat trukdo gyvsidabriui būti absorbuotam ir padeda lengviau pasišalinti iš žmogaus organizmo.

Shutterstock nuotr./Lydeka su morkomis ir alyvuogėmis
Shutterstock nuotr./Lydeka su morkomis ir alyvuogėmis

3. Pramoniniu būdu užaugintoje žuvyje yra mažiau naudingų medžiagų. MITAS. Pramoniniu būdu užaugintos žuvys turi tiek pat, jei ne daugiau, maistingųjų medžiagų nei jų laisvuose vandenyse užaugusios gentainės.

USDA duomenimis, maždaug 100 gramų laukinės lašišos randama 1,2 g omega-3 rūgščių, o pramoniniu būdu užaugintoje – 1,9 g. Lietuvoje žuvys fermose yra šeriamos maistingais ir chemikalų neturinčiais pašarais, daugiausiai sudarytais iš baltymingų grūdinių kultūrų. Ekologiškose fermose žuvys šeriamos ekologišku grūdų pašaru.

Žuvis rūkykloje / NAŽPG nuotr.
Žuvis rūkykloje / NAŽPG nuotr.

Pramoniniu būdu užaugintos žuvys tvenkiniuose neturi galimybių maitintis teršalais ar kenksmingomis medžiagomis. Todėl tokiu būdu užauginta žuvis yra patikima ir naudinga žmogaus organizmui.

Pramoniniu būdu užaugintoje žuvyje maistingųjų medžiagų dažnai yra netgi daugiau. Tokia žuvis pasižymi ir naudingais baltymais, ir mineralais, ir omega-3 rūgštimis. Suvalgius vos 150 g karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka net dviems dienoms.

Be to, pramoniniu būdu užauginta žuvis niekuo neserga ir yra lengviau patikrinama maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų. Žuvų auginimas tvenkiniuose ir baseinuose nuolat kontroliuojamas įmonių specialistų, griežtai prižiūrima pašarų kokybė, vykdoma higienos ir gyvų žuvų sandėliavimo gerovės kontrolė.

Tokiu būdu užaugintoje žuvyje, savaime suprantama, nėra ir sunkiųjų metalų, kadangi žuvys auginamos švariame vandenyje.

NAŽPG

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis