Natris aktyviai dalyvauja vandens ir druskos medžiagų apykaitoje organizme, padeda maistingoms medžiagoms susimaišyti per ląstelių membranas. Be to, jis reikalingas maistingų medžiagų įsisavinimui, nervinės sistemos ir raumenų darbui.
Chloras įeina į skrandžio sulčių sudėtį, padeda skaidyti riebalus, stimuliuoja nervinės ir lytinės sistemų darbą, taip pat būtinas kaulų augimui.
Abu druskos komponentus galima surasti visuose organizmo audiniuose: kraujyje, kauluose, nugaros smegenų skystyje ir netgi motinos piene.
Kiek druskos reikia?
Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad sveikas žmogus, gyvenantis vidutinio klimato zonoje, turi suvartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną. Kaip taisyklė, būtent tokį kiekį mes įsisavinami nepiktnaudžiaudami sūriu ir rūkytu maistu.
Karštame klimate mineralinės medžiagos nusiplauna kartu su prakaitu, todėl šiuose kraštuose druskos poreikis yra didesnis – iki 10 g per dieną. Tiek pat druskų reikia ir intensyviai sportuojant ar esant sunkiam fiziniam krūviui. Todėl po kiekvienos sunkios treniruotės rekomenduojama gerti šiek tiek pasūdytą arba mineralinį vandenį, kuriame yra natrio chlorido.
Druskos nepakankamumas
Dažnai druska ribojama, kai norima sulieknėti. Ir iš tikrųjų, skysčiai tuomet organizme laikosi blogiau. Tačiau kartu su jais išsiplauna ir mikroelementai: natris, chloras, kalis ir magnis. Todėl laikantis tokios dietos ištirpę kilogramai labai greitai priaugs. Be to, neskanus maistas neteikia žmogui džiaugsmo, ir vos tokia dieta pasibaigia, žmogus puola valgyti tai, kas sūru ir su prieskoniais.
Druskos trūkumas gali išprovokuoti ir virškinimo problemas, kraujagyslių veiklos ir nervinės sistemos sutrikimus: pykinimą, traukulius, galvos svaigimą, skausmą ir silpnumą.
Per daug druskos
Nemanykite, kad valgydami per daug druskos, jūs kitą dieną tik ištinsite. Per didelis druskos kiekis suteikia daugiau krūvio širdies darbui, todėl nenuostabu, kad mėgstantys sūriai pavalgyti dažnai kenčia nuo hipertonijos, artrito, kepenų ligų, jiems sutrinka kalcio apykaita.
Be to, druska tikrai turi įtakos ir žmogaus svoriui. Sūdytas maistas žadina apetitą, po to žmogus daugiau geria nei iš tikrųjų norėjo. O po sūraus maisto dažnai norisi kažko saldaus arba riebaus...
Kas ant etiketės?
Nelabai svarbu, kas parašyta ant druskos pakelio. Tiesa, išoriškai druska gali stipriai skirtis, tačiau tai viena ir ta pati medžiaga – natrio chlorido kristalai, kuriuos sudaro 39,4 proc. natrio ir 60,6 chloro.
Druskos rūšių labai daug. Yra valyta balta ir sumaišyta su kitas mineralais – pilka, stambi ir smulkiai sumalta, jūros ir joduota.
Tik druska?
Vietoj paprastos druskos vis populiarėja jūros druska, kurioje dar yra nemažai naudingų mikroelementų: kalio, magnio, geležies, jodo ir fosforo. Tuose rajonuose, kur žmonės negauna pakankamai jodo, rekomenduojama vartoti joduotą druską, o esant fluoro trūkumui – fluoruotą.
Specialiai tiems, kuriems reikia sumažinti druskos vartojimą dėl sveikatos, galima įsigyti druskos su mažesniu natrio kiekiu.
Paslėpta druska
Druska į maisto racioną patenka ne tik kaip balti kristalai. Labai dažnai pagamintuose produktuose druskos kiekis yra toks didelis, kad viršija visas dienos normas.
Labai daug druskos yra rūkytuose mėsos ir žuvies gaminiuose, taip pat konservuose. Traškučiai, džiūvėsėliai, gruzdinti riešutai ir kiti užkandžiai būna apibarstomi druska. O buljono kubeliai tiesiog pirmauja šiame sąraše. Palyginimui – raugintuose kopūstuose, kurie yra sūdyti, druskos yra tik 2-4 procentai.