„Nuo raudonėlio, rozmarino, baziliko, čiobrelio, šalavijo, peletrūno, krapo iki petražolės, kurios yra mūsų kasdienės žolelės, – visą tai galima užsiauginti šiltnamyje, o žiemą šiuos prieskonius galime pasisodinti ant palangių vazonuose“, – pasakoja T.Rimydis.
Tiesa, kai kurios lepesnės žolelės (pavyzdžiui, bazilikas), paprastai reikalaujančios daugiau šilumos ir šviesos, žiemą auga lėčiau, tačiau su tinkama priežiūra jos taip pat sėkmingai gali kerotis ir šaltymečiu.
Be to, tinkamai užšaldžius šviežias žoleles vasarą jomis bus galima mėgautis visus metus.
„Kilogramui krapų paimkite pusę litro gero aliejaus ir viską sutrinkite. Gausite labai ryškią žalios spalos masę, kurią galima susipilstyti į plastmasinius ledų formos maišelius ir juos pasidėti šaldiklyje.
Taip jūs visada žiemai turėsite šviežių žolelių, kurias galėsite lengvai atpjauti peiliu ar atgnybti, ir jos nebus sustingusios į kietą kaulą, nes Aliejus neleidžia masei sustingti taip tvirtai, kaip vanduo“, – prieskoninių žolelių šaldymo gudrybes atskleidžia šefas.
Neatrasti prieskoniai
Paklaustas, ar savo virtuvėje naudoja atvežtines prieskonines žoleles iš kitų šalių, T.Rimydis atsako neigiamai: „Esu šalininkas lietuviško produkto, to, kas yra tikra, autentiška mūsų šalyje, ir būtent tą noriu atskleisti mūsų patiekaluose.
Didžiuokimės savo virtuve, nes tikrai yra neatrastų skonių už kelių šimtų metrų, kur auga miške, kaip kad miško čiobrelis
Koks geras gali būti maistas, jeigu mes savo virtuvėje naudojame atvežtinius prieskonius? Didžiuokimės savo virtuve, nes tikrai yra neatrastų skonių už kelių šimtų metrų, kur auga miške, kaip kad miško čiobrelis.“
Šefo pastebėjimu, Lietuvoje vis daugėja ūkininkų, kurie turi kokybišką produkciją ir pažangų jos tiekimą į restoranus, todėl skonio meistrams beveik nebereikia prieskonių siųstis iš užsienio.
„Tai, ko neturime, lengvai galime pakeisti kitais produktais: vietoj laimo lapų galime panaudoti svarainius arba šermukšnius, kurie suteikia rūgštį, arba šaltalankius su lietuviška citrina, kurioje pilna vitamino C“, – pasakoja T.Rimydis.
Ieškoti aukščiausios kokybės
Tiesa, ne visus prieskonius galime rinktis iš mūsų gamintojų pasiūlos. Pipirai, jūros druska ir šafranas – šiuos ingredientus lietuviams tenka importuotis iš užsienio šalių. Kurią atvežtinę produkciją renkasi mūsų virtuvės šefai?
„Kalbant apie druską, norintiems subtilesnio skonio siūlau rinktis jūros akmens drožles, kuri kupina jodo ir jūros vandenyno aromato. Tokia druska puikiai dera su lietuviška žuvimi.
norintiems subtilesnio skonio siūlau rinktis jūros akmens drožles, kuri kupina jodo ir jūros vandenyno aromato
Lydeką paskaninus ja ir tik ką sutrintais pipirais bei pakepus ant sviesto su čiobreliais – gausis tobula žuvis, nereikės jokių prieskonių mišinių“, – patarimais dalijasi T.Rimydis.
Ieškantiems kokybiško šafrano šefas siūlo pirkti nemaltą, parduodamą centimetro ilgio juostelėmis (būtinai nemaltas).
O kaip teisingiausiai išsirinkti tiekėją? T.Rimydis pataria vadovautis gamtos „dėsniais“: „Kuo mažiau žmogaus ir technikos įsikišimo, chemijos preparatų, tuo produktas yra vertingesnis, skanesnis ir sveikesnis.“
Netikėti deriniai
Na, o tiems, kurie negali apsieiti be rytietiškų prieskonių ar mėgsta skonių eklektiką, sutinkamą „Fjūžin“ virtuvėje, Lietuvos nacionalinės virėjų komandos šefas Darius Dabrovolskas siūlo rinktis specializuotas prieskonių parduotuves.
Svarbiausia – nepridėti visko per daug, neužgožti produktų autentiško skonio
„Iš rytietiškų prieskonių populiariausi yra karis, imbieras, citrinžolės, kuminas ir kalendra. Be sausų prieskonių čia jau neišsiversi, tačiau turi gerai žinoti, ką gamini.
Svarbiausia – nepridėti visko per daug, neužgožti produktų autentiško skonio“, – atkreipia dėmesį D.Dabrovolskas.
D.Dabrovolskas taip pat pastebi, jog be įvairių prieskonių ir prieskoninių daržovių šiandien populiarūs tampa ir netikėti įvairių produktų deriniai.
„Dabar madinga yra skonį suteikti ne tik prieskonių dėka. Tarkime, burokėlį įdėjus į obuolių ar serbentų sultis, gali būti gaunamas autentiškas skonis“, – pasakoja šefas.
