Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos. Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja, po to ji paplito Japonijoje, o daug vėliau (XIX a. antrojoje pusėje) ir Europoje.
Sojos pupelėse yra 40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų, 35 proc. angliavandenių, kurių nemažą dalį sudaro maisto skaidulos. Taip pat biologiškai veiklių medžiagų - izoflavonų (augalinių medžiagų, panašių į estrogenus). Chemine struktūra jie labai panašūs į moterišką lytinį hormoną estrogeną.
Teigiamas sojos poveikis:
- padeda atstatyti sutrikusią hormonų ir medžiagų apykaitos pusiausvyrą,
- padeda sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą,
- gerina cholesterolio ir lytinių hormonų apykaitą,
- skatina kalcio pasisavinimą taip mažindami osteoporozės riziką.
